Beribė vaiko fantazija

Kiekviena šeima, kurioje yra maži vaikai, ateina toks momentas, kuris vadinamas „pasakų periodu“. Kaip taisyklė, tai nutinka sulaukus 3 – 5 metų amžiaus. Būtent tuo periodu, vaiko fantazija „pasileidžia šuoliais“. Mama sužino, kad jos mažylio gyvenime atsiranda išgalvoti draugai, su kuriais jis dalinasi savo įspūdžiais ir emocijomis. Dažniausiai, tai iliuzinės būtybės – mylimi žaislai, su kuriais vaikas mėgsta žaisti bei miegoti. Taip atsiranda žaidimai, tokie kaip „Dukros – mamos“, „Ligoninė“ ir pan., kurie aktualūs tokiame amžiuje. Be to, jie tikrai naudingi vaiko vaizduotės vystimuisi, kadangi padeda mamai, kuri žaidžia arba stebi šį procesą, suvokti, ką jaučia ir kaip priima gyvenimą jos vaikas.

Yra nustatyta, kad mažylis, kopijuodamas suaugusiųjų veiksmus ir elgesį, pradeda aktyviai „įsijausti“ į jų rolę. Pavyzdžiui, jeigu mergaitė, žaisdama „dukros – mamos“, nuolatos bara arba šaukia ant savo lėlės – dukters, ją muša, reiškia, mama turi susimąstyti apie pasirinktus, vaiko auklėjimo, metodus. Juk vaikas pilnai kopijuoja jos elgesį bei manierą bendrauti su žmonėmis.

Būtent ankstyvame amžiaus laikotarpyje svarbu nepraleisti vieną, labai svarbų, auklėjimo momentą. Kalba eina apie tai, kad reikia vaiką išmokyti atskirti prifantazuotą ir išgalvotą pasaulį, nuo realaus. T.y., kad jis žaistų, bet ne „užsižaistų“ savo sugalvotame pasaulyje. Nes, jeigu vaikui laiku neparodyti skirtumo tarp šių pasaulių, tai jis gali susidaryti neteisingą nuomonę, suvokiant realybę. Tokiu būdu, jo „idealizuotas“ pasaulis, kuriame nėra problemų, bausmių už prasižengimus ir tylus nerūpestingas gyvenimas, gali būti sugriautas veikiant „piktai“ realybei. O nusivylimas nuo suvokimo to, dar nesustiprėjusiai vaikiškai psichikai, nepageidautinas.

Ir dar, kuomet vaikas fantazuoja, jis dažnai pateikia melą už tiesą. Ir jūs, kaip tėvai, neturite to leisti. Priešingai atkreipkite savo ir jo dėmesį į tai, kad taip elgtis negalima. Jeigu jūs to nepadarysite, mažylis pradės jums meluoti, pradžioje kažkame mažame, o po to ir rimtesniuose klausimuose.

Taip kad, daiktus (reiškinius) reikia įvardinti savo vardais. Jums bežaidžiant kartu, vaikas gali išsigalvoti įvairias istorijas ir taisykles, bet jūs turite švelniai ir atsargiai nukreipti jį į tai, kad jos galioja tik žaidime. O kada reikalas liečia realų gyvenimą, tai čia viskas kitaip. Žmonės yra priversti gyventi pagal taisykles, priimtas esančios visuomenės ir realių žmonių, o jis – dalis šio pasaulio, todėl turi jų paisyti.

Ir pabaigai, nebijokite vaiką mokyti teisingų dalykų netgi tuomet, kada jis tam aktyviai priešinasi.

(Apsilankyta 202 viso, 1 šiandien)