Vaisingų dienų skaičiuoklė
Ne viena mergina ir moteris anksčiau ar vėliau susimąsto, o kada gi geriausia būtų susilaukti vaikų? Fiziologija, pojūčiai, klaidinantys mitai ir kaip padidinti savo vaisingumą aptariama straipsnyje
Kai norite susilaukti gandrų
Turbūt kiekvienai moteriai anksčiau ar vėliau iškyla klausimas, kada geriausias laikas susilaukti vaikų. Šiame skubančiame pasaulyje šis laikas dažnai atidėliojamas, bandant save įprasminti kitose srityse, tačiau kartais, kai norima pasinaudoti šia unikalia duotybe – vaisingumu, susiduriama su problemomis.
Ar galime įtakoti savo vaisingumą? Dabartiniai medikai sako, kad šiek tiek sau padėti galime.
Fiziologinis ciklas. Visų pirma reikia mokytis pažinti savo kūną, jį stebėti. Labai svarbu žinoti savojo ciklo ilgumą ir reguliarumą. Jeigu ciklas reguliarus, žymėdama mėnesinių kalendorių, moteris gali apskaičiuoti, kada įvyks ovuliacija. Ciklas yra skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos, paprastai, jei nėra sveikatos sutrikimų, ciklą sudaro apie 28-30 dienų.
Pastojimui svarbus ovuliacijos momentas. Ovuliacija medicinoje vadinamas subrendusios kiaušialąstės išsilaisvinimas iš kiaušidės po to, kai susiformuoja Grafo folikulas. Ovuliacija įvyksta ciklo viduryje, maždaug keturioliktąją dieną. Tai gali įvykti dvyliktąją dieną, norma yra laikoma iki šešioliktosios dienos.
Žinant savojo ciklo ilgumą, nesunku suskaičiuoti ovuliacijos dieną. Tad žinotina, jog didžiausia tikimybė pastoti turint lytinių santykių per keturias ciklo dienas: dvi dienas iki ir dvi dienas po ovuliacijos.
Taip pat ovuliaciją galima nustatyti matuojant bazinę kūno temperatūrą. Gydytojai teigia, kad šis būdas nėra labai tikslus, tačiau pasinaudoti galima. Bazinė temperatūra gali būti matuojama natūraliose organizmo angose: makštyje, tiesiojoje žarnoje, pažastyje ar po liežuviu anksti ryte, tik pabudus. Pirmojoje ciklo pusėje, jei moteris jaučiasi sveika, kūno temperatūra būna apie 36,5°C, po ovuliacijos ji trumpam pakyla virš 37°C. Ši kūno temperatūros kaita ginekologijoje vadinama bifazine, jeigu ji kinta, vadinasi, ovuliacija įvyko. Jei moteriai neprasideda mėnesinės ir bazinė temperatūra nekrinta (būna virš 37°C), vadinasi, moteris yra pastojusi.
Pastaruoju metu populiarėja naujas ir vienas tiksliausių vaisingų dienų skaičiavimo metodų – ovuliacijos testas. Jis tinka ir natūralia kontracepcija besinaudojančioms moterims, ir toms, kurių ovuliacijos laikas yra nepastovus. Žmogaus organizmas yra labai individualus, tad pasitaiko situacijų, kai ovuliacija įvyksta iškart po mėnesinių ar tuoj prieš kitas mėnesines.
Pojūčiai. Moterys, pažįstančios savo kūno signalus, dėl pasikeitusios savijautos pačios gali suvokti, kada įvyko ovuliacija. Prieš įvykstant ovuliacijai labai dažnai juntamas maudimas apatinėje pilvo dalyje, kuris stiprėja, ir įvykus ovuliacijai pasklinda visoje pilvo apačioje. Per ovuliaciją kurį laiką juntamas pilvo pūtimas, kartais išaugantis į skausmingą norą tuštintis. Apatinė pilvo dalis šiuo ciklo periodu būna įtempta ir jautri. Praėjus dienai ar dviems nemalonūs pojūčiai pilvo apačioje apmąžta ir išnyksta visai. Po šio seka kitas ciklo periodas: gausėja skystų, skaidrių, tąsių išskyrų. Tokie išskyrų požymiai rodo įvykusią ovuliaciją ir tai yra pastojimui pačios tinkamiausios dienos.
Klaidinantys mitai. Apie galimybę pastoti kartais pripasakojama nebūtų dalykų, kurie klaidina nepatyrusias moteris. Vienas iš jų, pavyzdžiui, dėl pirmųjų lytinių santykių. Subrendusi mergaitė gali pastoti jau pirmųjų lytinių santykių metu, taip pat gali įvykti ir merginai, kuriai įvyko ovuliacija ir ji pasimylėjo, nors iki pirmųjų mėnesinių jos gyvenime buvo likę dvi savaitės. Na, o moterims, kurių ciklas trumpas, o mėnesinės trunka ilgai, paskutinėmis kraujavimo dienomis pastojimo tikimybė gali būti didžiausia.
Taip pat žinotina, kad kūdikio žindymas slopina ovuliaciją ir vaisingumą, tačiau tik tol, kol žindoma reguliariai ir dažnai, t. y. ir dienomis, ir naktimis. Kai kūdikis pradedamas maitinti kitu maistu, atsiranda didžiulė tikimybė pastoti.
Daug prisigalvojama dėl kontraceptikų vartojimo. Naudojant hormoninę gimdos spiralę ar tabletes, mėnesinės būna negausios, o kartais gali visai pranykti. Taip nutinka dėl laikinai sustabdyto gimdos gleivinės vešėjimo, kuris atsinaujina iš karto, kai tik nutraukiamas tablečių vartojimas arba ištraukiama hormoninė spiralė. Toks poveikis gimdoje vaisingumui neturi įtakos. Pavyzdžiui, ištraukus hormoninę spiralę vaisingumas atsistato taip pat greitai, kaip ištraukus varinę spiralę. Tad gydytojai ginekologai siūlo teigiamai žiūrėti į kontracepciją be mėnesinių.
Ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas irgi neturi įtakos vaisingumui, su sąlyga, kad moteris yra ginekologiškai sveika. Neretai nepastojančios moterys, kurios ilgai vartojo tabletes, linkusios kaltinti kontracepcinių preparatų šalutinį poveikį. Iš tikrųjų šių priemonių vartojimas laikinai užglaisto moters nevaisingumo priežastis, tačiau nustojus tai daryti, problemos atsinaujina.
Medikai sako, kad dažniausiai būna atvirkščiai, kontraceptiniai preparatai naudojami gydyti nevaisingumo priežastims. Tai tinka, pavyzdžiui, tokiems simptomams kaip endometriozė, policistinių kiaušidžių sindromui, hiperandrogenemijai ir kt.
Moksliniai tyrimai sako, kad moterys, kurios vartoja hormoninę kontracepciją, pastoja lengviau natūraliu būdu, nei tos, kurios turi menstruacinio ciklo sutrikimų ir panašių preparatų nenaudoja.
Vaisingumas menstruacijų metu. Moterims kyla daug klausimų dėl pastojimo menstruacijų metu. Pastoti šiuo metu galima, tačiau tikimybė itin menka. Menstruacijos reiškia, kad moters organizmas išsivalo ir ruošiasi atsinaujinti. Jei moteris iki to laiko nepastojo, prasideda nedideli gimdos spazmai, kurie išstumia iš gimdos vidinę gleivinę. Ji formavosi visą paskutinį mėnesį, ruošiantis nėštumui ir pašalinama per makštį.
Akcentuotina, kad spermatozoidai išsilaiko gyvybingi moters reprodukcinėje sistemoje iki trijų dienų. Kadangi kai kurioms moterims ovuliacija vyksta mėnesinių periodo pabaigoje, spermatozoidai tuomet dar gali būti gyvybingi ir sugebantys apvaisinti kiaušialąstę.
Vaisingumo padidinimas. Remdamiesi medicininiais tyrimais, gydytojai ginekologai teigia, kad sveika gyvensena ir mityba tiesiogiai įtakoja vaisingumo galimybes. Manoma, jog tinkama mityba ir fizinis aktyvumas gerokai padidina moters, turinčios ovuliacijos sutrikimų, galimybę pastoti. Ovuliacijos sutrikimai yra dažna priežastis, dėl kurios šeimos negali susilaukti atžalėlių.
Dėl to stengiantis sulaukti gandrų, įvairaus amžiaus moterims patartina saugoti save nuo tam tikrų ligų, kurios gali sutrikdyti hormoninę pusiausvirą, neperšalti, daugiau judėti. Atmintina, kad menstruacijų ciklą gali išbalansuoti netgi stresas.
Štai kokius mitybos ir gyvensenos principus, gerinančius moters vaisingumą, jie nurodė:
◊ Kontroliuoti kūno masę;
◊ Valgyti kuo daugiau augalinės kilmės baltymų;
◊ Maiste vartoti riebesnius pieno produktus. Tai labai įdomus atradimas, juolab kad dažnai įprasta manyti, jog vertingesni yra lieso pieno produktai.
◊ Stengtis, kad maiste netrūktų ląstelienos ir geležies.
◊ Vartoti daugiau natūralių vitaminų, sulčių.
◊ Nepamiršti fizinio aktyvumo.
Linkime, kad gandrai atskristų tuomet, kai jų lauksite.