Nėštumas ir nėščiųjų priežiūra

Nėštumas – tai paslaptingas, nepakartojamas ir, anot daugybės žmonių, gražiausias metas moters gyvenime, kuomet jos iščiose užsimezga ir subręsta nauja gyvybė. Nėštumas – tai laikotarpis, vidutiniškai trunkantis 9 mėnesius – 40 savaičių arba 280 dienų – tiek laiko trunka nuo pastojimo iki gimdymo (moters organizme išnešiojamas ir subręsta vaisius). Pirmieji trys nėštumo mėnesiai yra ypač svarbūs, kadangi tuo metu bręsta gemalas ir formuojasi organai. Po trijų mėnesių, susiformavus placentai, vaisius ima sparčiai augti ir jau 20-ąją nėštumo savaitę moteris pajunta jo judesius, o 22-iejų savaičių vaisiui jau yra susiformavę visi organai. Nėštumas – tai laikotarpis, kai moters organizme įvyksta daugybė sudėtingų pokyčių, todėl, tiek planuojant nėštumą, tiek jo laikotarpiu, po gimdymo moteriai reikalinga ypatinga priežiūra, specialistų pagalba.

 

Pirmieji nėštumo požymiai: išnykusios mėnesinės, padidėjusios ir sustangrėjusios krūtys, priešpienio išsiskyrimas spaudžiant spenelius, paburkę melsvo atspalvio lytiniai organai, didesnė nei 37^oC bazalinė temperatūra. Gali būti pykinimas, vėmimas, padidėjęs seilėtekis, pasikeitęs jautrumas, skonis, apetitas, uoslė, nepastovi nuotaika, atsiradęs mieguistumas, padidėjusi pilvo apimtis, pakitusi pilvo linijos bei krūtų spenelių pigmentacija. Jeigu, atlikus nėštumo testą, gaunamas teigiamas atsakymas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją akušerį – ginekologą, kad jis tiksliai nustatytų nėštumą.

 

Nėštumo metu moters organizme įvyksta dideli pokyčiai – jis ruošiasi būsimam gimdymui ir žindymo periodui. Nėštumo metu mitybinėmis medžiagomis moters organizmas turi aprūpinti ne tik save, bet ir besivystančio vaisiaus organizmą, todėl labai paspartėja medžiagų apykaita – kaupiamos baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų atsargos. Moters organizme įvyksta tam tikri hormoniniai pakitimai, kurie sąlygoja vandens sulaikymą audiniuose. Nėštumo metu moterys priauga svorio (svoris augti pradeda maždaug nuo 12 nėštumo savaitės). Rekomenduojama, priklausomai nuo kūno masės, priaugti ne daugiau nei 10 – 12,5 kg. Nėštumo metu pasikeičia ir moters virškinimo sistema: apetito ir skonio jutimo pakitimai, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, seilėtekis, gali užkietėti viduriai, atsirasti vidurių pūtimas, taip pat pakisti kepenų veikla. Nėštumo metu moterys paprastai dažniau šlapinasi. Dėl hormonų poveikio nėštumo metu moterims gali išsiplėsti kraujagyslės, kojų venos, atsiranda ryškių odos pokyčių (pakinta odos pigmentacija, išryškėja kapiliarai). Nėščiosios nuotaika gali būti nepastovi: greitai susierzina, padidėja jautrumas, sumažėja darbingumas. Šie požymiai pasireiškia iki placento susiformavimo, t.y. 12-13 nėštumo savaitės.