
Pirmieji nėštumo požymiai: išnykusios mėnesinės, padidėjusios ir sustangrėjusios krūtys, priešpienio išsiskyrimas spaudžiant spenelius, paburkę melsvo atspalvio lytiniai organai, didesnė nei 37oC bazalinė temperatūra. Gali būti pykinimas, vėmimas, padidėjęs seilėtekis, pasikeitęs jautrumas, skonis, apetitas, uoslė, nepastovi nuotaika, atsiradęs mieguistumas, padidėjusi pilvo apimtis, pakitusi pilvo linijos bei krūtų spenelių pigmentacija. Jeigu, atlikus nėštumo testą, gaunamas teigiamas atsakymas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją akušerį – ginekologą, kad jis tiksliai nustatytų nėštumą.
Moters organizmo kitimas nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme įvyksta dideli pokyčiai – jis ruošiasi būsimam gimdymui ir žindymo periodui. Nėštumo metu mitybinėmis medžiagomis moters organizmas turi aprūpinti ne tik save, bet ir besivystančio vaisiaus organizmą, todėl labai paspartėja medžiagų apykaita – kaupiamos baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų atsargos. Moters organizme įvyksta tam tikri hormoniniai pakitimai, kurie sąlygoja vandens sulaikymą audiniuose. Nėštumo metu moterys priauga svorio (svoris augti pradeda maždaug nuo 12 nėštumo savaitės). Rekomenduojama, priklausomai nuo kūno masės, priaugti ne daugiau nei 10 – 12,5 kg. Nėštumo metu pasikeičia ir moters virškinimo sistema: apetito ir skonio jutimo pakitimai, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, seilėtekis, gali užkietėti viduriai, atsirasti vidurių pūtimas, taip pat pakisti kepenų veikla. Nėštumo metu moterys paprastai dažniau šlapinasi. Dėl hormonų poveikio nėštumo metu moterims gali išsiplėsti kraujagyslės, kojų venos, atsiranda ryškių odos pokyčių (pakinta odos pigmentacija, išryškėja kapiliarai). Nėščiosios nuotaika gali būti nepastovi: greitai susierzina, padidėja jautrumas, sumažėja darbingumas. Šie požymiai pasireiškia iki placento susiformavimo, t.y. 12-13 nėštumo savaitės.
(Apsilankyta 326 viso, 1 šiandien)