Svogūnų laikymas ir sodinimas
Svogūnų derlius imamas, kai daugumos augalų laiškai patys gula ant žemės. Jeigu svogūnus nuimsime per anksti, nespės susiformuoti išoriniai lukštai, kaklelis liks storas ir atviras, per jį dar lauke į svogūną lengvai pateks ligų sukėlėjai. Daug nuostolių saugyklose pridarys kaklelio puvinys.
Per vėlai nuimti svogūnai taip pat blogiau laikosi. Perbrendusių ropelių audiniai skyla, lukštai nubyra, dažnai pakartotinai dygsta šaknys. Dėl to sunkiau išsaugoti produkciją.
Kad svogūnai greičiau subręstų, kartais prieš savaitę iki derliaus nuėmimo nupjaunami lapai, bet dėl to mažėja derlius. Tą patį efektą, bet be derliaus nuostolio galima gauti truputį pakėlus ropeles. Nedideliuose plotuose tą galima puikiai atlikti kastuvu ar šakėmis. Tada augalai negauna pakankamai drėgmės iš žemės, o maisto medžiagos iš vystančių laiškų spėja pereiti į ropeles.
Geriausia svogūnus imti sausu oru. Jeigu oro sąlygos leidžia, svogūnai džiovinami lauke. Augalai išraunami ir paliekami 8-10 dienų ant žemės. Per šį laiką laiškai nudžiūsta, ropelės baigia pribręsti, ant jų susidaro sausi, gerai ropelę dengiantys lukštai. Ištaikyti gerą, sausą orą ne visuomet pasiseka. Dažnai laiku nuimti derlių trukdo ilgapirščiai. Todėl svogūnus reikia rauti net lietingu oru ir vežtis nevisiškai subrendusius. Jeigu orai šalti, lietingi, svogūnai džiovinami priedangose, džiovyklose, kai temperatūra 30-40° C (jie paprastai išdžiūsta per savaitę). Džiovinami tol, kol išoriniuose lukštuose lieka 17-18 proc. drėgmės. Praktiškai tai galima patikrinti kišant ranką į svogūnų krūvas. Jeigu svogūnai sausi, ranka lengvai įkišama, o jeigu neišdžiūvę – rankos neįkiši. Negalima ir perdžiovinti, nes išoriniai lukštai pradeda skilinėti, nukrenta (nubyra), ropelės lieka “plikos”, neapsaugotos, blogiau laikosi.
Prieš supilant svogūnus į saugyklas, nudžiūvę laiškai nupjaunami, paliekant 3-4 cm. Galima nudžiūvusių laiškų ir nenupjauti, o ropeles supinti į kasas, vainikus. Dėl tvirtumo įpinamas špagatas ar pundelis šiaudų.
Maistui skirtus svogūnus geriausia laikyti -1-3 C temperatūroje. Šaltai laikomi svogūnai prieš laiką nesudygsta, be to slopinama ligų sukėlėjų veikla. Neblogai svogūnai išsilaiko ir truputį aukštesnėje temperatūroje (nuo 0 iki +3° C).
Svogūnų sėjinukai gali būti laikomi 2 būdais: šaltai (-1-2 C temperatūroje) ir šiltai (18-20 C temperatūroje). Laikant sėjinukus šiltu-šaltu būdu, rudenį temperatūra palaikoma sandėlyje +20-22 C, o prasidėjus nuolatiniams šalčiams, ji per 1-2 paras sumažinama iki -2 C ir tokia išlaikoma per visą žiemą. Esant tokiam temperatūros režimui nesusiformuos pumpurai, iš kurių, augant svogūnams, dažniausiai išsivysto žiedynai.
Svogūnų pasodūkams (ropelėms, iš kurių kitąmet bus auginamos sėklos, reikalinga 5-6 C temperatūra: laikant žemesnėje – nesusiformuoja žiedynkočiai, o aukštesnėje – vystosi ligos.
Santykinė oro drėgmė bet kokio tipo laikomoms svogūnų ropelėms -70-80 proc. Esant didesnei drėgmei svogūnai greitai pereina iš ramybės periodo, pradeda dygti, sudrėgsta dengiamieji lukštai, ropelės kaklelis, gali prasidėti ligos. Ypač svarbu sausai laikyti tuos svogūnus, kurių ropelės nepilnai subrendusios. Svogūnus reikėtų laikyti kitoje patalpoje – atskirai nuo bulvių ir tų daržovių bei vaisių, kuriems laikyti reikalingas didelis santykinis oro drėgnumas (90-95 proc). Labai paprastas būdas palaikyti rūsyje sausą orą – pastatykite dėžę ar nedidelį kubilą su negesintomis kalkėmis. Kalkės sugeria daug vandens ir oras tampa sausesnis.
Maistinius svogūnus galima laikyti dėžėse po 20-25 kg, tinkliniuose maišuose, kaupuose, ne aukštesniuose kaip 1 m. Sėjinukai laikomi dėžėse po 10-12 kg arba supilti lentynose 40 cm sluoksniu. Svogūnų ropelės, skirtos sėklojams auginti, geriausiai išsilaiko dėžėse arba atviruose storo polietileno maišuose, sukrautuose vertikaliai ant lentynų.
Česnakų, kaip ir svogūnų, laikymas priklauso nuo jų brandumo. Jeigu česnakai nepilnai subrendę, galvelės purios, nestandžios, tai greitai užsikrečia ligų sukėlėjais. Perbrendusių česnakų lukštai lengvai atsiskiria, galvelės subyra, skiltelės atsiskiria nuo dugnelio. Geriau išsilaiko tie česnakai, kurių išdžiovintas galveles dengia ne mažiau kaip 3 sluoksniai išorinių lukštų. Česnakai džiovinami panašiai kaip ir svogūnai.
Maistinių česnakų optimali laikymo temperatūra -1-3 C. Česnakai, kurie kitąmet bus sodinami skiltelėmis naujam derliui gauti, laikomi apie 0 C temperatūroje. Pliusinėje temperatūroje česnakai džiūsta, dygsta ir labai nukenčia nuo ligų. Santykinė oro drėgmė 70-80 proc.
Labai naudinga termiškai dezinfekuoti svogūnų ropeles. Prieš 1,5-2 mėn. iki sodinimo reikia svogūnus 5-8 val. palaikyti 40-45° C arba 5-7 paras 35-37 C temperatūroje. Prieš pat sodinimą ropeles galima palaikyti 10 min. 45-46 C arba 5 min. 50 C vandenyje, paskui atvėsinti šaltame.
Svogūnus reikėtų auginti po mėšlu tręštų priešsėlių. Geriausi priešsėliai kopūstai, agurkai, pomidorai. Į tą pačią vietą patartina sodinti ne anksčiau kaip po 4-5 metų. Sėklomis svogūnai sėjami gluosniui žydint (balandžio 11-25 d.), sėjinukais sodinami ievoms sužaliavus (gegužės pirmąjį dešimtadienį).
Nesodinkite ligotų sėjinukų ar pasodų.
Svogūnų, auginamų ropelėms, nesodinkite arti svogūnų sėklojų.
Likus 2 savaitėms iki pasodų sodinimo į dirvą, laikymo patalpoje oro temperatūrą reikia pakelti iki 18-20 C. Tuomet pasodinti svogūnai greičiau suželia ir formuojasi jų žiedynai.
