Svogūnų laikymas ir sodinimas

Svogūnų derlius imamas, kai daugumos augalų laiškai patys gula ant žemės. Jeigu svogūnus nuimsime per anksti, nespės susiformuoti išoriniai lukštai, kaklelis liks storas ir atviras, per jį dar lauke į svogūną lengvai pateks ligų sukėlėjai. Daug nuostolių saugyklose pridarys kakle­lio puvinys.

Per vėlai nuimti svogūnai taip pat blogiau laikosi. Perbrendusių ropelių audiniai skyla, lukštai nubyra, dažnai pakartotinai dygsta šaknys. Dėl to sunkiau išsaugoti produkciją.

Kad svogūnai greičiau subręstų, kartais prieš savaitę iki derliaus nuė­mimo nupjaunami lapai, bet dėl to mažėja derlius. Tą patį efektą, bet be derliaus nuostolio galima gauti tru­putį pakėlus ropeles. Nedideliuose plotuose tą galima puikiai atlikti kas­tuvu ar šakėmis. Tada augalai negau­na pakankamai drėgmės iš žemės, o maisto medžiagos iš vystančių laiškų spėja pereiti į ropeles.

Geriausia svogūnus imti sausu oru. Jeigu oro sąlygos leidžia, svogū­nai džiovinami lauke. Augalai išrau­nami ir paliekami 8-10 dienų ant že­mės. Per šį laiką laiškai nudžiūsta, ro­pelės baigia pribręsti, ant jų susidaro sausi, gerai ropelę dengiantys lukštai. Ištaikyti gerą, sausą orą ne visuomet pasiseka. Dažnai laiku nuimti derlių trukdo ilgapirščiai. Todėl svo­gūnus reikia rauti net lietingu oru ir vežtis nevisiškai subrendusius. Jeigu orai šalti, lietingi, svogūnai džiovina­mi priedangose, džiovyklose, kai temperatūra 30-40° C (jie paprastai išdžiūsta per savaitę). Džiovinami tol, kol išoriniuose lukštuose lieka 17-18 proc. drėgmės. Praktiškai tai galima patikrinti kišant ranką į svogūnų krū­vas. Jeigu svogūnai sausi, ranka leng­vai įkišama, o jeigu neišdžiūvę – ran­kos neįkiši. Negalima ir perdžiovinti, nes išoriniai lukštai pradeda skilinėti, nukrenta (nubyra), ropelės lieka “plikos”, neapsaugotos, blogiau lai­kosi.

Prieš supilant svogūnus į saugyk­las, nudžiūvę laiškai nupjaunami, pa­liekant 3-4 cm. Galima nudžiūvusių laiškų ir nenupjauti, o ropeles supin­ti į kasas, vainikus. Dėl tvirtumo įpi­namas špagatas ar pundelis šiaudų.

Maistui skirtus svogūnus geriau­sia laikyti -1-3 C temperatūroje. Šal­tai laikomi svogūnai prieš laiką nesudygsta, be to slopinama ligų sukėlėjų veikla. Neblogai svogūnai išsilaiko ir truputį aukštesnėje temperatūroje (nuo 0 iki +3° C).

Svogūnų sėjinukai gali būti laiko­mi 2 būdais: šaltai (-1-2 C tempera­tūroje) ir šiltai (18-20 C temperatū­roje). Laikant sėjinukus šiltu-šaltu bū­du, rudenį temperatūra palaikoma sandėlyje +20-22 C, o prasidėjus nuo­latiniams šalčiams, ji per 1-2 paras su­mažinama iki -2 C ir tokia išlaikoma per visą žiemą. Esant tokiam tempe­ratūros režimui nesusiformuos pum­purai, iš kurių, augant svogūnams, dažniausiai išsivysto žiedynai.

Svogūnų pasodūkams (ropelėms, iš kurių kitąmet bus auginamos sėk­los, reikalinga 5-6 C temperatūra: lai­kant žemesnėje – nesusiformuoja žiedynkočiai, o aukštesnėje – vystosi li­gos.

Santykinė oro drėgmė bet kokio ti­po laikomoms svogūnų ropelėms -70-80 proc. Esant didesnei drėgmei svogūnai greitai pereina iš ramybės periodo, pradeda dygti, sudrėgsta dengiamieji lukštai, ropelės kaklelis, gali prasidėti ligos. Ypač svarbu sau­sai laikyti tuos svogūnus, kurių rope­lės nepilnai subrendusios. Svogūnus reikėtų laikyti kitoje patalpoje – atski­rai nuo bulvių ir tų daržovių bei vai­sių, kuriems laikyti reikalingas dide­lis santykinis oro drėgnumas (90-95 proc). Labai paprastas būdas palai­kyti rūsyje sausą orą – pastatykite dė­žę ar nedidelį kubilą su negesintomis kalkėmis. Kalkės sugeria daug van­dens ir oras tampa sausesnis.

Maistinius svogūnus galima laiky­ti dėžėse po 20-25 kg, tinkliniuose maišuose, kaupuose, ne aukštesniuo­se kaip 1 m. Sėjinukai laikomi dėžėse po 10-12 kg arba supilti lentynose 40 cm sluoksniu. Svogūnų ropelės, skir­tos sėklojams auginti, geriausiai išsi­laiko dėžėse arba atviruose storo po­lietileno maišuose, sukrautuose ver­tikaliai ant lentynų.

Česnakų, kaip ir svogūnų, laiky­mas priklauso nuo jų brandumo. Jei­gu česnakai nepilnai subrendę, galve­lės purios, nestandžios, tai greitai už­sikrečia ligų sukėlėjais. Perbrendusių česnakų lukštai lengvai atsiskiria, gal­velės subyra, skiltelės atsiskiria nuo dugnelio. Geriau išsilaiko tie česna­kai, kurių išdžiovintas galveles den­gia ne mažiau kaip 3 sluoksniai išori­nių lukštų. Česnakai džiovinami pa­našiai kaip ir svogūnai.

Maistinių česnakų optimali laiky­mo temperatūra -1-3 C. Česnakai, ku­rie kitąmet bus sodinami skiltelėmis naujam derliui gauti, laikomi apie 0 C temperatūroje. Pliusinėje tempera­tūroje česnakai džiūsta, dygsta ir la­bai nukenčia nuo ligų. Santykinė oro drėgmė 70-80 proc.

Labai naudinga termiškai dezin­fekuoti svogūnų ropeles. Prieš 1,5-2 mėn. iki sodinimo reikia svogūnus 5-8 val. palaikyti 40-45° C arba 5-7 pa­ras 35-37 C temperatūroje. Prieš pat sodinimą ropeles galima palaikyti 10 min. 45-46 C arba 5 min. 50 C van­denyje, paskui atvėsinti šaltame.

Svogūnus reikėtų auginti po mėš­lu tręštų priešsėlių. Geriausi priešsėliai kopūstai, agurkai, pomidorai. Į tą pačią vietą patartina sodinti ne anks­čiau kaip po 4-5 metų. Sėklomis svo­gūnai sėjami gluosniui žydint (balan­džio 11-25 d.), sėjinukais sodinami ie­voms sužaliavus (gegužės pirmąjį de­šimtadienį).

Nesodinkite ligotų sėjinukų ar pasodų.

Svogūnų, auginamų ropelėms, nesodinkite ar­ti svogūnų sėklojų.

Likus 2 savaitėms iki pasodų so­dinimo į dirvą, laikymo patalpoje oro temperatūrą reikia pakelti iki 18-20 C. Tuomet pasodinti svogūnai grei­čiau suželia ir formuojasi jų žiedynai.

(Apsilankyta 5,805 viso, 1 šiandien)


Similar Posts