šypsena-mama-kudikis

Žindymas – laiko patikrintas maitinimas

Šis kūdikių maitinimo būdas senas kaip žmonija. Dar prieš šimtmetį mamos neturėjo kitokio būdo išmaitinti kūdikį, o pieno nebuvimas buvo didžiulė problema. Dabartinės technologijos jaunas mamas išvaduoja nuo šios prievolės pasiūlydamos eilę pakaitalų. Dirbtiniai kūdikių maisteliai yra pakankamai kokybiški, atkartojantys mamos pieno sudėtį. Tačiau ar visada tai, kas dirbtina yra geriau?

šypsena-mama-kudikis

Fiziologinių kūdikio poreikių tenkinimas. Ką tik gimęs žmogutis, kaip žinia, turi tris pačius pagrindinius fiziologinius poreikius: šilumos, saugumo, maitinimosi. Mamos buvimas šalia ir pakankamas rūpinimasis šiuos poreikius patenkina. Žmogaus pienas mažyliui suteikia visas jo vystymuisi ir augimui reikalingas medžiagas. Jame gausu visų būtinų mikroelementų ir vitaminų būtinų kūdikėliui. Priešpienis arba pirmasis pienas po gimdymo turi aibę antikūnių, kurie svarbūs imuninei, dar neišsivysčiusiai naujagimio sistemai. Tokiu būdu mamos pienas apsaugo nuo įvairių infekcijų.

Pirmosiomis dienomis, kai jauna mama dar silpna ir nepažįsta kūdikėlio poreikių, žindymas gali tapti nelengvu išbandymu. Iš pradžių vaikas ir mama mokosi: liesdamiesi, jausdami, žiūrėdami ir klausydamiesi. Ilgainiui, jei kūdikio ir jaunos mamos sveikata gera, jos prisitaiko prie naujo statuso ir žindymas tampa netgi malonia veikla.

Daugeliui šeimų klausimas, ar žindyti, net neiškyla. Jos pasirenka natūralų, o ne gamykloje sukurtą produktą. Žmogaus pieno patikimumas akivaizdus. To įrodymas – karta po kartos motinų pienu išmaitinta, šiandien žemėje gyvenanti žmonija.

Dirbtinis vaikiškas maistelis negali prilygti motinos pienui, nors ir atkartoja žmogaus pieno maistingumo standartą, mat, mamos pieno sudėtis, priklausomai nuo kūdikio amžiaus, kinta. Kai mamos krūtys pradeda gaminti daugiau pieno, proteinų ir imuninių medžiagų koncentracija sumažėja, o laktozės (pieno cukraus) ir kalorijų padaugėja.

Vieno tyrimo metu išaiškėjo, kad vyresni vaikai, žinda jau labiau dėl pasitenkinimo nei dėl maisto, o maitinimo metu gauna nepaprastai didelį kiekį imuninių medžiagų. Tokiu būdu mamos pienas jau atjunkomą vaiką sustiprina ir apsaugo nuo ligų ateičiai.

Apsaugančių faktorių sąrašas žmogaus piene yra ilgas. Tyrinėjant mamos pienu ir dirbtiniu maistu maitinamų vaikų grupes, paaiškėjo, kad žindomi vaikai: rečiau viduriuoja, mažiau serga kvėpavimo, ausų infekcijomis ir kitomis, plačiai paplitusiomis ligomis, taip pat labai sumažėja tikimybė tapti AIDS aukomis, kadangi krūtimi besimaitinančių vaikų ypatingai stipri imuninė sistema.

Tai imunologinė žindymo ypatybė. Kai bakterijos arba virusas paveikia mamą, jos labiau išsivysčiusi imuninė sistema greitai gamina antikūnius, ir jie per pieną tiesiogiai perduodami vaikui. Ši žindymo teikiama apsauga labai svarbi, nes maži vaikai dar negali taip gerai apsiginti nuo infekcijos kaip suaugę.

Toms, kurios bijo vaikutį maitinti sirguliuodamos, primename, kad gripas, peršalimas ar kita infekcija nėra priežastis nutraukti žindymą. Pienas kūdikiui ne pakenks, o padės kovoti su infekcija. Žmogaus piene yra visos kūdikiui reikalingos maisto medžiagos. Pieno baltymai sudaryti iš 60% rūgščių ir 40% kazeino baltymų; šis santykis leidžia susidaryti minkštai varškei, kurią lengva virškinti (karvės pieną sudaro tik 20% rūgščių baltymų ir 80% kazeino).

Žmogaus piene esantys riebalai turi lipazės, fermento, kurio dėka riebalų rutuliukai yra maži ir puikiai virškinami. Kadangi vaikams riebalai yra svarbiausias energijos šaltinis, nuo jų kokybės priklauso augimas.

Kartais skundžiamasi, kad natūraliai žindyti tenka dažniau, nei maitinti dirbtiniu maistu, tačiau būtina žinoti, kad žmogaus pienas labai greitai suvirškinamas dėl idealiai pritaikyto kūdikio virškinamojo trakto.

Be riebalų, baltymų yra ir kiti svarbūs komponentai: vanduo, laktozė arba pieno cukrus. Aukštesnio intelekto gyvūnų piene laktozės yra daugiau, todėl nenuostabu, kad žmogaus piene laktozės lygis aukštesnis nei karvės piene. Laktozė svarbi naujagimio augimui, centrinės nervų sistemos vystymuisi, kalcio įsisavinimui. Žmogaus piene yra visi vaiko sveikatai, vystymuisi, augimui reikalingi vitaminai, mineralai, kiti svarbūs elementai. Geležies lygis mamos piene gana žemas, tačiau ši geležis įsisavinama daug geriau nei geležis iš maisto produktų. Žindančiam vaikui geležies priedų nereikia.

Mokslas tik pradeda tirti žmogaus piene esančių fermentų ir hormonų įtaką vaiko vystymuisi. Kai kurie iš jų padeda virškinti, kiti užmuša bakterijas. Mamos piene esantys hormonai reguliuoja naujagimio maitinimosi biochemines reakcijas, padeda žarnyno augimui.

Taipogi žinotina, kad mamos piene yra nemažai vandens, būtent tiek, kiek reikia vaikui, todėl net esant karščiams nereikia kūdikio papildomai girdyti. Nuo aukšto kraujospūdžio žindomą kūdikį saugo šiek tiek didesnis kalcio ir mažesnis natrio kiekis.

Žmogaus piene yra visi vaikui reikalingi vitaminai. Nors kai kurie gydytojai žindomiems mažyliams rekomenduoja D vitamino priedus, tačiau daugumai žindomų vaikų jis nereikalingas.

Psichologinių kūdikio poreikių patenkinimas.
Be jau aprašytųjų, žindymas turi ir daugiau neišmatuojamų teigiamybių. Iš krūties maitinamas vaikas yra labai arti mamos, jis jaučia jos kūno kvapą , kurį pažįsta ir kuris jam asocijuojasi su šiluma, meile, saugumu. Spenelis – švelnus ir minkštas, o jo forma prisitaiko prie vaiko burnelės. Kiekvienas mažas žmogutis čiulpia skirtingai, nevienodu greičiu traukia pieną. Pastebėta, kad alkanas kūdikis žįs tol, kol prisipildys jo pilvukas, o štai sunerimęs vaikas žįs ieškodamas saugumo, todėl iščiulps nedaug pieno. Šiuo atveju, kūdikiui svarbesnis mamos artumas ir raminantis žindimo ritmas. Taip pačiai elgiasi ir pavargęs vaikutis, jis instinktyviai ieškos motinos krūtinės, nes jam ten saugiausia ir ramiausia vieta.

Ar mama mažutį kalbina, ar žiūri vaikui į akis, skaito, o gal klausosi muzikos, nesvarbu, jos kūnas aktyviai atsiduoda vaikui. Žindančiam kūdikiui mama yra šiluma ir saugumas, kurį jis patiria čiulpdamas.

Mažyliai neapsakomai džiaugiasi šiuo intymiu buvimu ir „pasakoja“ apie tai savo mamoms: su pasitenkinimu išsiriečia, šypsosi, burkuoja, žaidžia ir palaimingai užmiega. Jie išmoko mamas jaustis reikšmingomis, ypatingomis ir sumaniomis. Ramybės, atsipalaidavimo ir meilės jausmą stiprina piene esantys hormonai – prolaktinas ir oksitocinas. Šie hormonai dar reguliuoja pieno gaminimąsi ir tekėjimą. Žindymo sukeltas artimumo jausmas reikalingas abiems – ir mamai, ir kūdikiui. Taip kuriamas ypatingas ryšys, įsivaizduojamas tik tarp vaiko ir motinos.

Daugelis psichologinių tyrimų rodo, kad šis pirminis ryšys nulemia vėlesnį vaiko savęs suvokimą ir sugebėjimą kurti šiltus santykius.

Tad, nepraleiskite progos būti ypatingomis, ir negalvokite, kad tai tuščias laiko leidimas. Vargu, ar surasi prasmingesnį…..

(Apsilankyta 219 viso, 1 šiandien)


One thought to “Žindymas – laiko patikrintas maitinimas”

  1. Kas kad dirbtiniai maisteliai pakankamai kokybiški, vis vien tai nebus geriau nei mamos pienas. Mamos dažnai iškart susirgusios gripu maitinimą krūtimi nutraukia, dėl žinių stokos. Tai manau viena iš dažniausių pasitaikančių klaidų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.