Apsaugant nuo nelaimių

Anksčiau ar vėliau baigiasi tas laikas, kuomet mes, tėvai, lydime savo vaikus visur ir visuomet. Vaikas pradeda lankyti mokyklą ir mes pamažu „atleidžiame vadeles“, kad išmokyti jį tapti savarankišku. Būtent tokiu laikotarpiu, kuomet dar nesusitaikėme su mintimis, kad vaikas pats, už save, tampa atsakingu, atsiranda daug nerimo ir pergyvenimų. Žinoma, vaiko nuo visko neapsaugosime, tačiau galime vaiką išmokyti protingų atsargumo taisyklių.

Pirmoji taisyklė jam tebūna, kad nekalbėti su nepažįstamais be ypatingo reikalo. O jeigu jau taip įvyko, tai į visus viliojančius pasiūlymus, tokius kaip: „eime pavaišinsiu ledais“ arba „pagelbėk man, palydėk iki namų, o aš tau atsidėkosiu“, vaikas turi atsakyti tvirtu „ne“.

Kad jums būtų ramiau, pasistenkite įpratinti vaiką jums paskambinti ir pranešti savo buvimo vietą arba apie galimą užsilaikymą. Gerai būtų, jeigu ir kiti šeimos nariai laikytųsi šios taisyklės. Išmokykite vaiką naudotis mobiliuoju telefonu viešose vietose, t.y. jo demonstratyviai nerodyti, be reikalo neskambinėti, nežaisti žaidimų gatvėje ar viešajame transporte, kad kas nors telefono neatimtų.

Paaiškinkite vaikui, apie būtinumą laikytis saugaus atstumo. Tai reiškia, kad prieiti, prie jo, labai arti gali tik artimieji ir draugai. Paaiškinkite skirtumą tarp prisilietimų. Juk yra draugiškas apsikabinimas ir patapšnojimas per petį, ir prisilietimai iššaukiantys gėdos ir nepatogumo jausmą. Tokiais atvejais tiesiog reikia paprašyti arba netgi pareikalauti, kad prie jo nesiliestų.

Ir jeigu, vis tik tai, jis papuolė į bėdą, tegul nesigėdindamas pradeda šaukti. Tokiu būdu jis atkreips į save aplinkinių dėmesį ir galės sulaukti pagalbos.