Bendravimas su vaiku
Mieli tėveliai! Štai keletas patarimų, kurie padės jums teisingai puoselėti santykius, bendrauti su savo mažyliu. O tai reiškia suteikti, sūnui arba dukrai, būties ir jį supančio pasaulio pažinimo džiaugsmą.
2 – 3 metų vaikas intensyviai stengiasi išmokti kalbėti, komunikuoti bei įvaldyti žmonių mąstymo kultūrą. Svarbu pažymėti, kad psichikos vystimasis yra tampriai susijęs su vaiko auklėjimu. Jis vyksta išskirtinai, kaip teigia mokslininkai, dėka ankstyvios vaiko socializacijos. Kitaip tariant per sąveiką su socialine aplinka. Psichinis (emocinis) vaiko gyvenimas prasideda labai anksti. Mažylis kopijuoja ir atspindi savo veiksmuose, žodžiuose, emociniuose pasireiškimuose bei poelgiuose tą pasaulį, kuriame jis gyvena. Galima būtų sakyti, kad mes „lipdome“ vaiką pagal savo atvaizdą ir panašumą. T.y. jis bus toks, kokį jį padarys socialinė aplinka. Taigi išvada viena, dvasiškai praturtinta supanti aplinka – yra pagrindinė sąlyga, reikalinga moraliniam – etiniam vaiko vystimuisi.
Šiuo laikotarpiu vaiko psichika susiformavusi taip, kad jam reikalingas daugkartinis vienų ir tų pačių veiksmų kartojimas. Tuo pat metu, jis kiekvieną kartą įsitvirtina savo galimybėse ir mėgaujasi paties pratimo atlikimu. Asmeniškų veiksmų poreikis yra toks didelis, kad mokslininkai antruosius vaiko gyvenimo (ypač po 1 metų ir 6 mėnesių) metus įvardino – „Aš pats“. Jeigu vaikui uždrausti aktyviai sąveikauti su jį supančia aplinka, tai jis atsiliks protiškai. O taip pat praras bendrystės jausmą su pasauliu bei norą pažinti kažką naujo. Paskui abejingumą seka dvasinė tinginystė. Tokiu būdu galima iššvaistyti ankstyvus, vaiko darbinės veiklos, „racionalumo grūdus“. Pati gamta aiškiai nurodo į veiksmų poreikį (jau antrųjų metų gyvenimo laikotarpiu), kurių nebuvimas sąlygoja elgesio krizę. Mieli tėveliai, nepamirškite, kad netekęs savarankiškumo elgesyje su daiktais (turima omenyje saugiais), vaikas tampa kaprizingas, nepaklūsta suaugusiems, priešinasi jiems visa savo esybe. To pasėkoje atsiranda neigiamas reiškinys – vaikiškas nervingumas.
Emocinis, mažo vaiko, gyvenimas, jo jausmai, pirmieji džiaugsmai ir nusivylimai, turi susilaukti ypatingo suaugusiųjų dėmesio. Teigiamos emocijos, kurias patiria mažylis sumaniai atlikdamas užduotis, būtinai tūrėtų būti skatinamos suaugusiųjų. Vaikas patirs emocinį pasitenkinimą tik tuo atveju, jeigu jis pats atliks tam tikrus veiksmus. Bet tik ne tada, kai suaugusieji, galvodami, kad jis dar per mažas, viską padarys už jį. Nereikėtų reikalauti iš vaiko to, ko jis negali suprasti. Dažni draudimai, nuobaudos už nežymius prasižengimus veda prie to, kad vaikas užsisklendžia savyje ir tampa agresyvus.
Vaikai labai jaučia tėvų emocinę būklę. Nenustebkite, jeigu mamos bloga nuotaika persiduos vaikui. Jis gali būti kaprizingas, neramus ir verkti. Jis taip pat reaguoja į tėvų tarpusavio ginčus, jų gestus bei balso toną.
