Kaip reikia girti vaiką?
Daugelis vaikų auklėtojų žino, kad prieš tai, kaip pradėti vaiką mokinti kažko tai naujo, pirmiausia jį reikia pagirti. Reikia įkvėpti ir suteikti viltį, kad tai jam pasiseks. Ši taisyklė tinka ir suaugusiems – bet kokį darbą reikia pradėti su pozityviu požiūriu. Sėkmės jausmas turi atsirasti anksčiau, bet ne pabaigoje, kai jau pasiektas tam tikras rezultatas. O geriausia, kad šis jausmas jus lydėtų nuo pat pradžių.
Todėl mokymuisi idealios sąlygos yra tos, kada vaikas jaučia tyrinėjimo, ieškojimo džiaugsmą bei išgyvena atradimų ir įveiktų sunkumų pergalės pojūtį. Tai yra, taip vadinamas, pirmalaikis patvirtinimas („Tu tai gali!“) – galinga auklėjimo priemonė.
Tačiau su pagyromis nereikėtų perlenkti lazdos. Tai yra vaiką reikia girti tik už tai, ką jis pasiekė įdėdamas pastangas, o ne už gamtos suteiktas dovanas. Tarkime už tam tikrus įgytus įgūdžius, baimės jausmo nugalėjimą, atliktą užduotį ir pan.. Būtinai pagirkite mažylį, jei jis pagelbėjo savam ar svetimam žmogui. Tėvai, kurie giria vaiką už gamtos dovanas (grožį, protą, jėgą ir t.t.) rizikuoja „apdovanoti“ vaiką neįvertinto genijaus kompleksu. Statydamas save aukščiau už kitus, toks vaikas nuolatos laukia dėmesio ir pagyrų. O jų negavęs tampa pavydus, lengvai užsigaunantis.
Atkreipkite dėmesį, kad negalima vaiko girti, už tai kas jam lengvai sekasi, kito vaiko akivaizdoje. Ypač, jei tą pačią užduotį jam sekasi atlikti sunkiau. Toks vaikų lyginimas vargu ar pasitarnaus, kaip stimuliatorius, dirbi geriau. Greičiau, tai iššauks nesveiką konkurenciją tarp vaikų ir jie pradės vengti vienas kito, o ne artėti.
Skirtingo amžiaus vaikus reikia girti skirtingai. Pavyzdžiui ikimokyklinio amžiaus vaiką galima pagirti už asmenines savybes (tvarkingumą, punktualumą), kad jis pats į save žvelgtų pozityviai. Tuo tarpu vyresnius geriau pagirti už jų poelgį ar pasiekimus.
