Depresija paauglystėje
Depresija buitinėje kalboje dažnai tapatinama su bloga nuotaika. Tačiau tai – psichikos sutrikimas, pasireiškiantis liūdna nuotaika, sumažėjusiu energingumu, padidėjusiu nuovargiu.
Paauglystėje depresija yra viena dažniausių patologijų. Ypač daug reikšmės jai atsirasti turi nuolatiniai gyvenimo sunkumai. Paaugliams, nepakankamai vertinamiems namuose ar mokykloje, yra didesnė rizika susirgti depresija negu kitiems bendraamžiams.
Depresiški paaugliai dažniau yra iš iširusių arba patiriančių vedybinių ar finansinių sunkumų šeimų. Be to, depresija paaugliui gali prasidėti jam patiriant fizinę ar seksualinę prievartą šeimoje.
Specialistai skiria kelias paauglių depresijos rūšis:
Netipinė depresija. Jai būdinga nemiga nakties pradžioje ar padidėjęs mieguistumas; apetito ir svorio padidėjimas, impulsyvi nuotaika. Paaugliai tampa itin jautrūs, jų nuotaika greit kinta. Paauglių berniukų ir mergaičių depresijos kiek skiriasi. Mergaitės dažniau jaučia baimę, nepasitikėjimą savimi, susilpnėja kontaktai su bendraamžiais, atsiranda padidėjusio prisitaikymo sugebėjimas, nekalbumas, agresija, verksmingumas, saldumynų poreikis. Berniukams būdingesnė baimė, nerimas, saviizoliacija, nepasitikėjimas savimi, agresija.
Sezoninė depresija. Paaugliams rudenį ir žiemą gali pasireikšti vadinamoji sezoninė depresija, susijusi su metų laikų kaita, kuriai būdingi panašūs simptomai kaip netipinei depresijai.
Psichogeninės depresijos. Sergantiems depresija paaugliams dažnai pasireiškia vadinamosios psichogeninės depresijos, atsirandančios dėl stiprius išgyvenimus sukeliančių išorinių faktorių. Dažniausios – persitempimo, mokyklos bei neurozinės depresijos.
mokyklos depresija vadinama stresine. Jautrūs paaugliai, intelektualiai neatsiliekantys nuo bendraamžių, gali ja susirgti esant nepalankioms mokyklos ar mokymosi sąlygoms. Esant dideliam krūviui mokykloje, nuolatinei emocinei įtampai ši depresija gali kilti ir emociškai stabiliems paaugliams.
Nuo persitempimo sindromo dažniausiai kenčia tie paaugliai, kurie ne pagal savo sugebėjimus lanko sustiprintas mokyklas ar gimnazijas, nors turėtų lankyti lengvesnės programos mokyklą. Depresijos metu susilpnėja dėmesio koncentracija, pasireiškia asocialumas. Po mokyklos baigimo ar atostogų pailsėję paaugliai jaučiasi daug geriau.
Neurozinės depresijos dažniausiai pasireiškia paaugliams, kurių tėvai išsiskyrę, yra labai užsiėmę, ar internatuose augantiesiems. Ypač pažeidžiami vaikai, kuriuos tėvai myli pagal mokymosi rezultatus.
Lengvos depresijos atveju gali padėti vaistažolių arbatos, vonios, homeopatiniai preparatai. Teigiamą terapinį poveikį pagreitina traumuojančios aplinkos mokykloje, namuose koregavimas ar pakeitimas. Tačiau atsiradus įtarimui, jog vaikas serga depresija, rekomenduojama kreiptis į psichologą ar gydytoją.
