Ar galima liestis prie svetimų vaikų?

Tėvai, o ypatingai jaunos mamos, neretai sprendžia dilemą: „Ar leisti nepažįstamiems žmonėms liesti vaiką, tokiu būdu išreiškiant savo geranoriškus jausmus?“ Tam, kad atsakyti į šį klausimą, reikia tiksliai nusistatyti prioritetuose. Mūsų pozicija: vaikas turi būti išmokytas saugaus bendravimo su nepažįstamais. Todėl tėvai turi asmeniškai tai kontroliuoti.

Galima sakyti, kad teisūs yra tie tėvai, kurie neleidžia svetimiems žmonėms, be leidimo, liesti savo vaikų. Niekas nepaneigs to fakto, kad vaikas turi teisę į savo kūną. Teisingai išmokyti vaikai nesileidžia bet kieno liečiami. Į „patikimų žmonių“ ratą patenka tėvai bei artimieji arba, kurie atsakingi už vaiko priežiūrą. Visi kiti žmonės vaiko liesti negali. Tačiau šioje vietoje susiduriame su aplinkinių nesupratimu.

Pavyzdžiui, nepažįstama moteris nori prisiliesti (paglostyti vaiką per žandą) prie vaiko, sėdinčio vežimėlyje. Jauna mama, iš vienos pusės gėdinasi pasakyti, kad ji to nedarytų, o iš kitos – po paglostymo, pradeda save kaltinti už savo minkštumą. Jai gaila vaiko, nes nėra užtikrinta, ar ta moteris neserga kokia nors infekcine liga. O jeigu ji ryžtingai pasipriešins, tokiam bandymui, tai gali būti apkaltinta nepagarba. Kaip matote, mamos nuotaika gali būti sugadinta abiem atvejais.

Tai kaip teisingai reaguoti į tokius norus, išreikšti švelnumą, savo vaikui?

Pastatykime, tą moterį, į mažylio vietą. Jeigu prie jos norėtų prisiliesti nepažįstamas vyriškis ir paglostyti per žandą … Greičiausiai ji pradėtų šaukti ir visaip priešintis. Tai kodėl ji mano turinti teisę lysti, be šalia esančios mamos leidimo, prie svetimo vaiko?

Negalima neįvertinti galimų pavojų, beje kaip ir pervertinti. Kodėl mes nebijome, kad vaiką sukandžios uodai? Todėl, kad išmokome su jais kovoti. Tai liečia ir piktadarius. Jeigu vaikas bus išmokytas, tai jį apgauti, o tuo labiau, nusivesti, bus labai problematiška. Nes nusikaltėliai, beveik visada labai malonūs, draugiški ir šiek tiek drovūs. Kartais kontaktai pradedami nuo nekaltų prisilietimų, kurie gali peraugti į priekabiavimą. O neapmokytas vaikas ir nežinantis kas yra „pagarbus elgesys“, net nesupras, kad jau vyksta nusikaltimas.

 

Taigi, adekvačiai reaguojantys suaugusieji nelys, be mamos leidimo, prie svetimo vaiko, netgi su švariomis rankomis. O dėl išskirtinių atvejų: gaisras, šuva ar pan., galima nesibaiminti.

Norime pateikti jums keletą argumentų, kurie padės jums apsispręsti pasakyti „NE“:

1. Jeigu vaikas manys, kad prie jo gali liestis visi, draugiškai nusiteikę, žmonės, tai kuomet nusikaltėlis švelniai paims jį ant rankų, jis gali ir nepajausti pavojaus.

2. Vaikas nežinos, kokios yra leistinos ribos „pagarbaus elgesio“ svetimam žmogui.

3. Suaugęs žmogus gali užkėsti vaiką infekcine liga, kurios pats ir nejaučia, tačiau ji pavojinga vaikui.

4. Pati situacija gali būti nemaloni mamai, paveikti jos nuotaiką, kas neigiamai gali atsiliepti mažylio savijautai.

Nelieskite kitų vaikų be jų tėvų leidimo, o ir savo vaikų neleiskite liesti kam pakliuvo!

(Apsilankyta 139 viso, 1 šiandien)