Žuvis naudinga širdžiai

Žuvis naudinga širdžiai dėl dviejų priežasčių. Pirma, joje mažiau sočiųjų riebalų negu jautienoje, kiaulienoje ar avienoje, todėl tai geras mėsos pakaitalas. Antra, daugelio rūšių žuvyse ran­dama nemažai riebiųjų rūgščių – ypatingų medžiagų, naudingų širdžiai.

Aštuntajame dešimtmetyje buvo stebimi Grenlandijos eski­mai, kurie valgė riebų maistą, daugiausia riebią žuvį. Kaip bu­vo galima spėti pagal šių tyrimų rezultatus, jūros žuvies – ir rie­biųjų rūgščių, esančių žuvų riebaluose – vartojimas buvo tiesio­giai susijęs su veninių arterijų ligomis: jomis eskimai sirgo rečiau.

Kiti tyrimai parodė, jog riebiosios rūgštys plečia arterijas, mažina kraujospūdį bei tikimybę, kad susidarys kraujo krešuliai, taip pat pasižymi kai kuriomis kitomis teigiamomis savybėmis.

Biocheminiai riebiųjų rūgščių poveikio mechanizmai gana sudėtingi ir galutinai dar neišaiškinti. Vis dėlto daugelis gydytojų tvirtina turį pagrindo teigti, jog vartojant riebiąsias rūgštis su žuvi­mi, ypač tuo metu, kai imatės ir kitų priemonių, gali sumažėti ve­ninių vainikinių arterijų ligų pavojus.

Todėl specialistai pataria mažiausiai dvi dienas per savaitę val­gyti žuvį. Riebiųjų rūgščių daugiausia randama lašišose, tunuo­se, silkėse, sardinėse.