Obuolių nauda sveikatai

OBUOLIAI – visiems gerai žinomas vaisius, bei turbūt kiekvienam sode ar kieme atrandamas. Vitaminų obuoliuose nedaug, tačiau vaisiai labai vertingi, nes juose gausu ląstelienos, mineralinių druskų (geležies, mangano, kalio, natrio, kalcio), fi toncidų ir ypač pektinų.
Obuolių skonį lemia cukrus (daugiausia fruktozė), organinės rūgštys (obuolių ir citrinų), rauginės medžiagos, jų kiekis ir santykis. Kvapą suteikia eteriniai aliejai.

• Suomių mokslininkai ištyrė, kad net vienas obuolys per dieną sumažina insulto galimybę.
• Teigiama, kad vyrams, kurie suvalgo obuolį, širdies priepuolio rizika sumažėja 32 proc.
• Profilaktinis obuolių efektas – fenolio rūgštys, taip pat antioksidantai, stabdantys trombų susidarymą.

Obuoliai užima antrąją vietą pagal antioksidantines savybes, pasirodo juos lenkia tik spanguolės.

• Stiklinė obuolių sulčių per dieną – puiki profilaktinė priemonė nuo širdies ligų, mažinanti cholesterino kiekį.
• Cholesterolio pusiausvyrai palaikyti mokslininkai rekomenduoja per dieną suvartoti bent du tris obuolius.
• Didžiausia gydomoji obuolių galia – juose esantys stipriausi natūralūs, stipriai veikiantys sorbentai – pektinai. Šios medžiagos obuoliuose daugiau nei kituose vaisiuose ar uogose. Medicininiais tyrimais nustatyta, kad pektinas iš virškinamojo trakto šalina bakterijas ir sunkiuosius metalus, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje. Pektinai suteikia jėgų, padeda atsikratyti įtampos. Be to, reguliariai valgant obuolius, organizmas gerai išsivalo.
• Valgant daug obuolių, organizmas greičiau įveikia antibiotikų sukeltą alergiją.
• Epidemiologiniai tyrimai parodė ryšį tarp obuolių vartojimo ir kai kurių vėžio rūšių, širdies bei kraujagyslių ligų, astmos ir diabeto sumažėjimo.
• Obuoliuose yra daug geležies.
• Obuolių sėklose yra daug jodo: jeigu suvalgysi 5 – 6 obuolių sėklas, organizmas gaus parai reikalingą šio mikroelemento kiekį.
• Obuoliuose yra kvercetino, falvonoido, kuris, pasak 2001 m. Majo klinikų tyrimo, padeda sustabdyti prostatos vėžio ląstelių augimą.
• Kitas tyrimas, Kornelio universiteto, parodė, kad obuolio žievelėje esantys fitochemikalai 43 proc. slopina gaubtinės žarnos vėžio ląstelių dauginimąsi.
• Nacionalinis vėžio institutas pranešė, kad produktai, kuriuose yra flavonoidų, kaip obuoliuose, gali sumažinti plaučių vėžio riziką net 50 proc. Sveikatos tyrimas ir Sveikatos specialistų kohortinis tyrimas parodė, kad moterims, kurios mažiausiai kartą per dieną valgė obuolių ir kriaušių, sumažėjo plaučių vėžio rizika. O kitame Havajuose atliktame tyrime 40-50 proc. sumažėjo rizika susirgti plaučiu vėžiu subjektams, kurie daug valgė obuolių, svogūnų ir baltųjų greipfrutų. Kiti tyrimai taip pat atskleidžia ryšį tarp flavonoidų – ypač kvercetino – vartojimo ir vėžio vystymosi. Moterų sveikatos tyrimas parodė, kad moterims, kurios gavo didžiausią kiekį flavonoidų, 35 proc. sumažėjo rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais.
•  Obuolių valgymas atvirkščiai susijęs su astma (kuo daugiau obuolių, tuo mažesnė astma).
• Obuoliai susiję su mažesne diabeto rizika. Suomių atliktas tyrimas atskleidė obuolių ryšį su sumažėjusią 2 tipo diabeto rizika.
• Obuoliuose yra pektino, vertingo šaltinio tirpiųjų skaidulų, kurios gali sumažinti blogojo cholesterolio (MTL) kiekį ir padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Kalbant apie cukrų: taip, obuoliai jo truputį turi (fruktozės), tačiau aš dėl to neberta jaudintis (nebent sergate diabetu ar turite rimtų problemų dėl cukraus kiekio kraujyje). Cukrų iš obuolių gauname su 5 g skaidulų ir turtingu maistinių medžiagų deriniu, labai skirtingu nuo daug fruktozės turinčio kukurūzų sirupo, naudojamo pasaldyti visą bevertį maistą. Viename tyrime dr. Silvina Lotito iš Linuso Paulingo instituto netgi teigia, kad obuoliuose esanti fruktozė gali būti atsakinga už dalį jų teikiamos naudos sveikatai.
• Tyrimas Brazilijoje parodė jų ryšį ir su svorio metimu. Obuoliai nekaloringi, naudingi turintiems antsvorio. Iškrovos dieną rekomenduojama suvalgyti 1,5–2 kg obuolių.
• Obuoliai yra geriausias maistinis boro šaltinis. Boras yra mineralas, reikalingas kaulams, todėl tai svarbi osteoporozės prevencijos programos dalis. Gydytojas osteopatas dr. Reksas E. Niunamas nesename straipsnyje žurnale „Praktiniai mitybos klausimai" teigia, kad yra labai galimas ryšys tarp boro trūkumo organizme ir artrito simptomų. Atrito ir boro ryšys buvo stebimas įvairiose pasaulio tautose. Tai pat atrodo, kad boras teikia energijos.
• Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad šie vaisiai, jei valgomi kasdien, padeda sustabdyti smegenų ląstelių nykimą ir Alzheimerio ligą. Obuoliuose esantys stiprūs antioksidantai neleidžia pažeisti ląstelių. Mokslininkai atliko tyrimą: palygino laisvųjų radikalų poveikį ląstelėms, prisotintoms obuoliuose esančio antioksidanto kvercetino ir vitamino C. Paaiškėjo, kad kvercetinas geriau apsaugo ląsteles nei vitaminas C. Daugiausia jo aptinkama šviežiuose obuoliuose, ypač raudonuose, ir jų odelėje. Kituose vaisiuose ir daržovėse šios medžiagos mažiau. Jei nepatinka obuoliai, reikėtų valgyti daugiau spanguolių, mėlynių ar svogūnų – juose taip pat nemažai kvercetino.
• Obuoliai stabdo dantų ėduonį, emalio irimą, dezinfekuoja burnos ertmę.

Rekomenduojama per dieną suvalgyti 2 – 3 obuolius arba išgerti pusę litro kokybiškų sulčių. Vakare suvalgytas obuolys nuramina, o ryte – sužadina apetitą.

BET, vertėtų žinoti ir tai:

• JAV aplinkosaugos darbo grupė, vartotojų teisių gynėja, atliekanti nepriklausomus tyrimus, 2003 m. obuolius įtraukė į dvylikos labiausiai pesticidais užterštų produktų sąrašą.
• Esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, geriau tinka saldūs obuoliai.
• Kad organizmas greičiau pasisavintų obuolių naudingąsias medžiagas, juos geriausia valgyti trintus.
• Vertingiausi ką tik nuskinti. Ilgiau laikant obuoliuose mažėja vitamino C. Pastovėję šimtą dienų, antaniniai obuoliai askorbo rūgšties turi tik 28 proc. pradinio kiekio. Konservuotuose produktuose vitaminas C išlieka ilgiau.

(Apsilankyta 360 viso, 1 šiandien)


Similar Posts