Apdovanojimas vietoje atlygio

Kaip pasiekti, kad vaikas be raginimų padėtų namuose ir prie to dar jaustų malonumą? Kada vaiką reikia pradėti pratinti prie darbo ir kaip tai daryti teisingai? Štai keletas psichologo patarimų.

Panaudokite vaiko entuziazmą. Pametęs visus žaidimus vaikas atbėga padėti jums? Negesinkite iniciatyvos! Pagalba, kurią jis gali jums suteikti, žinoma, minimali, už tad duos maksimalų auklėjamąjį efektą. Vaikas nežiūrės į namų darbus, kaip į liūdesį varantį lažą. Be to, jis didžiuojasi, kad suaugusieji leido jam dalyvauti „tikrame darbe“.

Padėkite jam padaryti pačiam. Tai pagrindinė auklėjimo taisyklė. Padėkite vaikui pasirinkti tokį darbą, su kuriuo jis susitvarkys pats arba su jūsų, bet minimalia, pagalba. Vaikui augant, užduotys bus vis sunkesnės. Svarbu neskubinti ir nedemonstruoti savo pranašumo („Aš moku, o tu dar mažas“). Tiesiog būkite šalia, parodykite, kad jūs džiaugiatės jo pasiekimais.

Parodykite pavyzdį. Kaip yra paskirstytos namų atsakomybės tarp šeimos narių? Tai ir taps modeliu, kuriuo verta sekti jūsų vaikui. Jeigu visi rūpesčiai užmesti ant vieno žmogaus, o kiti tik ilsisi, neįmanoma bus priversti vaiko prisiimti ant savęs kokias nors atsakomybes. Pro jo akis nepraslys ir tai, kad kai kurias savo atsakomybes tėvai vykdo be didelio noro. Nesigėdykite apie tai kalbėti ir paaiškinkite, kame gi reikalas.

Pasitikėkite vaiku. Labai svarbu žinoti, kad tavim pasitiki. Ir jeigu kas nors nesigauna – galima kreiptis pagalbos pas suaugusius ir jie nebars, nesijuoks, bet padės. Jeigu vaikas nesusitvarkė, paliko neišplautus indus ar ne viską nupirko, pasidomėkite, kas konkrečiai jam neleido užbaigti darbo. Išklausykite paaiškinimo, o vėliau kartu priimkite sprendimą, kaip pasielgti.

Būkite lygūs. Kodėl vaikai priešinasi tam, kas būtina. Tikriausiai dėl to, kad tas būtina pateikiamas įsakomąją forma: „Kad po penkių minučių lova būtų sutvarkyta!“. Pasipriešinimą išprovokuoja pats tonas ir suaugusiojo pozicija – „daryk kaip aš pasakiau“. Būtent prieš tai ir sukyla vaikas. Juk, apie bet kokį bendradarbiavimą, negali būti nė kalbos.

Vaizdinė pagalba . Vaikui kartais sunku prisiminti sąrašą darbų. Padėkite jam, padarykite informaciją vaizdine ir visuomet prieinama. Kartu nupieškite priminimo – paveikslėlius, sudarykite sąrašą darbų skirtingomis spalvomis, sudarykite schemą kaip sutvarkyti visą kambarį ir visa tai palikite matomoje vietoje – tarkime ant šaldytuvo durelių, prispausta magnetu.

Neįsijauskite į „meduolius“. Paskatinimai ne visuomet stimuliuoja. Bet kuriam žmogui, geriausiai sekasi tie darbai, kurie jam patinka. Tačiau, jeigu tik tas reikalas pereina į kategoriją „tokiu būdu aš užsidirbu pragyvenimui“, entuziazmas blėsta. Nieko blogo, jeigu už atliktą darbą, kartais jūs pasiūlysite vaikui kažką tai. Tik verta pabrėžti, kad tai – apdovanojimas, o ne uždarbis. Jokio „nuolatinio atlygio“, už išplautus indus ar išvestą pasivaikščioti šunį, nėra!