Tuja vakarinė (lot. Thuja occidentalis)

Tujos – Lietuvoje gerai žinomas originalią formą ir specifinį kvapą turintis augalas, populiarus ne tik gyvenamųjų namų aplinkai papuošti, bet ir soduose, parkuose ir net kapinėse. Plačiai medicinoje tujos nėra taikomos, nors pasižymi visa puokšte gydomųjų savybių.

Kaip vaistinė žaliava paprastai naudojama tujos ūgliai, kuriuose gausu tujos rūgščių, eterinio aliejaus ir  taninų. Taip pat galima vartoti tujos spyglius, kurie turi tulžį varančių, atkosėjimą skatinančių, prakaitą varančių, kraujavimą stabdančių, citostatinių savybių.

Vaistinės vaistažolės savybės

Tujos preparatai veikia priešuždegimiškai, naikina grybelius, bakterijas, parazitus, slopina alergines reakcijas, normalizuoja endokrininių liaukų, ypač antinksčių veiklą. Gerai veikia lėtinius šlapimo takų ligas ir ginekologinius uždegimus, gydo osteochondrozę, „druskų sankaupas“, podagrą. Padeda net ir sergant sunkiomis odos ligomis (sklerodermija, vilklige, pūsleline).

Makšties uždegimui (trichomoniniam kolpitui) gydyti. 2 arbatinius  šaukštelius šviežių smulkintų tujos spyglių užplikykite 1 l vandens, leiskite valandą prisitraukti, nukoškite. Kasdien plaukite makštį,  kol pasveiksite.

Odos ligoms gydyti. Odos ligoms gydyti ruošiama spiritinė ištrauka. Ji naudojama po 10–15 lašų triskart per dieną. Ištrauka tinka tepti pūlingus odos pažeidimus: spuogus (paprastuosius ir rožinius), pūslelinės židinius, vilkligės pažeistas vietas. Efektyviai ja naikinamos karpos, nuospaudos.

Taip pat galite du kartus per dieną ant ką tik atsiradusių karpų užlašinti  po lašą tujų aliejaus.

(Apsilankyta 853 viso, 1 šiandien)