Šaltalankis dygliuotasis (lot. Hippophae rhamnoides)

Gražu pažiūrėti – šaltalankio šakelės lipte aplipusios smulkiomis, skaisčios oranžinės spalvos uogomis. Nepatingėkite jų prisirinkti ir užsišaldyti žiemai. Užšaldytos jos nepraras savo gydomųjų savybių iki pat pavasario.

Šaltalankis gali išaugti net iki 2-3 metrų aukščio. Augalas žydi balandžio – gegužės mėnesiais, pirmą kartą pradeda žydėti 4-5 metų amžiaus. Vaisiai prinoksta rugsėjo – spalio mėnesiais ir gali išsilaikyti ant šakelių iki pavasario. Šaltalankio uogos sultingos, geltonos (gintarinės) arba oranžinės spalvos, ant trumpų vaiskočių išsidėstę mėsingi kaulavaisiai, tankiai aplipę šakeles. Dauginasi šaknų atžalomis ir sėklomis.

Vaistinės vaistažolės savybės

Šaltalankio uogos vartojamos avitaminozei, skrandžio bei žarnyno ligoms gydyti. Šių uogų tyrelė (dar geriau – aliejus) tinka gydant žaizdas ir uždegimus. O šaltalankio sultys su medumi laikomos geriausia priemone nuo kosulio. Jeigu neprieštarauja gydytojas, šaltalankio sulčių, perpus sumaišytų su pienu ir 1 šaukštu medaus, gerkite prieš valgį po pusę stiklinės 3 kartus per dieną. Po 3 dienų apie kosulį pamiršite.

Šaltalankių aliejus. Šaltalankio vaisius sutrinkite ir išspauskite sultis. Jas palikite nusistovėti, kol jų paviršiuje susidarys oranžinis aliejaus sluoksnis. Susidariusį aliejų nupilkite, o išspaudas padžiovinkite, sumalkite, užpilkite iki 60º C pakaitintu rafinuotu saulėgrąžų aliejumi (1:1,5) ir palaikykite kelias valandas, kartkartėmis pamaišydami. Aliejų nukoškite ir vėl užpilkite ant išspaudų. Tai kartokite  4–6 kartus. Aliejų išpilstykite į iškaitintus tamsaus stiklo butelius. Aliejaus gerkite po 1 arbatinį šaukštelį 2–3 kartus per dieną prieš valgį. Tinka skrandžio opaligei gydyti.

Tačiau šaltalankio vaisiai tinka ne visiems. Sergantiesiems pankreatitu šaltalankis gali sukelti ligos paūmėjimą. Šaltalankio uogų ir preparatų negalima vartoti ir sergant cholecistitu.

(Apsilankyta 295 viso, 1 šiandien)