Rasakila paprastoji (lot. Alchemilla vulgaris)

Paprastoji rasakila – daugiametis 30–50 cm aukščio žolinis augalas. Lapai apskriti, šiek tiek klostėti. Žydi nuo gegužės iki spalio mėnesio mažais gelsvai žaliais žiedais, susitelkusiais į skėtiškas šluoteles. Lietuvoje auga apie 20 rasakilų rūšių. Visų rūšių rasakilos tinka vaistams ruošti, nes jų veikliųjų medžiagų sudėtis panaši.

Vaistinės vaistažolės savybės

Vaistams renkama žydinti rasakilų žolė. Ji paskleidžiama plonu sluoksniu pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 45–50°C temperatūroje. Gerai išdžiovintos rasakilos yra šviesiai žalios spalvos. Rasakilų žolėje yra rauginių medžiagų, flavonoidų, organinių rūgščių, šiek tiek saponinų, vitamino C, mineralinių medžiagų.

Rasakilose esančios veikliosios medžiagos veikia sutraukiančiai, todėl stabdo kraujavimą, taip pat pasižymi antiseptiniu, šlapimo išsiskyrimą ir medžiagų apykaitą skatinančiu poveikiu. Rasakilų vaistiiais preparatais išoriškai gydomos žaizdos, o esant žarnyno opai, uždegimui, lengvai viduriuojant geriam arbatų ir užpilų.

Liaudies medicinoje rasakila gydomas viduriavimas, mažakraujystė, įvairios moteriškos ligos, cukraligė, reumatas, bronchitas. Šviežiai išspaustos sultys tinka odos ligoms, pavyzdžiui, įvairios kilmės spuogams, gydyti.

Tačiau nevartokite rasakilos sirgdami kepenų ligomis, neduokite jos preparatų vaikams. Jei viduriuojate ilgiau nei dvi paras ar pasirodė kraujo, pakilo temperatūra, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Užpilas. 2–3 arbatinius šaukštelius smulkintos rasakilų žolės užpilkite puse stiklinės verdančio vandens, palaikykite 10–15 mi., kad prisitrauktų. Nukoškite ir gerkite po pusę stiklinės 3–5 kartus per dieną.

(Apsilankyta 262 viso, 1 šiandien)