Meškauogė miltinė (lot. Arctostaphylos uva ursi)

Meškauogės, dar vadinamos arkliauoge, kiauluoge, jau mūsų proseneliai ieškodavo beržynuose ir pušynuose, degimvietėse. Tai daugiametis nuolat žaliuojantis krūmokšnis, plačiai paplitęs Pietryčių Lietuvoje.

Vaistinei žaliavai paprastai naudojami meškauogės lapai. Jie renkami prieš žydėjimą arba žydėjimo metu. Gali būti renkami rudenį, prinokus vaisiams. Jie džiovinami ir rūšiuojami. Džiovinti jie būna bekvapiai, sutraukiančio skonio. Kita vaistinė žaliava – ūgliai, kurie renkami pavasarį arba rudenį.

Vaistinės vaistažolės savybės

Meškauogės lapuose yra arbutino, raugintų medžiagų, galinės, ursolo rūgšties, skruzdžių, elaginės rūgščių, vitamino C, eterinio aliejaus, flavonoidų. Meškauogės lapuose yra antimikrobiškai veikiančių junginių, todėl ji gali būti vartojama šlapimo takų infekcijoms gydyti bei šlapimo išsiskyrimui skatinti.

Nuoviras. 3 šaukštus sausų meškauogės lapų užplikykite 1,5 stiklinės vandens, palaikykite 15 min. ant mažos ugnies, leiskite 20 min. prisitraukti, nukoškite ir pripilkite į nuovirą virinto vandens iki pirmykščio tūrio. Vartokite nuoviro po 2 šaukštus prieš valgį tris keturis kartus per dieną.

Antpilas. 1 šaukštą meškauogės lapų užpilkite 2 stiklinėmis šalto vandens, palaikykite 8–10 val., po to pakaitinkite garų vonelėje 15 min., nukoškite. Vartokite antpilo po 1/3 stiklinės 20 min. prieš valgį tris keturis kartus per dieną.

Meškauogės lapuose esančių medžiagų veikimui reikalinga šarminė šlapimo terpė, todėl vartojant meškauogės preparatus šlapimo takų infekcijoms gydyti reikia vengti rūgštinių produktų: citrusinių vaisių, pomidorų ir kt. Nerekomenduojama meškauogės vartoti nėščioms ir maitinančioms moterims, taip pat žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį. Nevartoti ilgą laiką.