Liepa mažalapė (lot. Tilia cordata)

Mažalapė liepa – ilgaamžis medis, gyvenantis iki 300–400 metų, o kartais – dar ilgiau. Jos lapai širdies formos, tamsiai žali, pliki, su ilgais lapkočiais. Žiedai šviesiai geltoni, kvapūs, sukrauti po 5–15 į žiedynus, su ilgais žiedkočiais, kurie suaugę į vieną bendrą žiedkotį. Kiekvienas žiedynas turi ilgą, pliką, žalsvai gelsvą pažiedlapį (skristuką), todėl prinokę vaisiai gali nuskristi toli nuo medžio.
 
Liepa žydi birželio pabaigoje – liepos viduryje, 10–12 dienų. Liepžiedžiai renkami tuomet, kai didžioji dalis žiedelių yra išsiskleidusi, likęs tik vienas kitas pumpurėlis. Liepžiedžius (kartu su pažiedlapiais) geriausia rinkti karštu oru ir pusiaudienį, būtų gerai per jaunatį. Po lietaus ar apniukusią dieną surinkti žiedai džiovinami patamsėja ir praranda savo gydomąsias savybes.

Surinkta žaliava paprastai džiovinama gerai vėdinamose patalpose paskleidus plonu sluoksniu ant medžiagos arba popieriaus. Jokiu būdu negalima džiovinti liepžiedžių saulėje, nes jie praranda savo gydomąsias savybes.

Vaistinės vaistažolės savybės

Liepžiedžiai turi specifinės medžiagos – bioflavonoidų, kurie slopina uždegimą. Bioflavonoidai taip pat pagreitina žaizdų gijimą, pasižymi antiseptinėmis savybėmis, mažina karščiavimą, skatina prakaitavimą ir slopina spazmus, mažina arterinį kraujospūdį, veikia raminamai.

Liepžiedžiai nuo seno vartojami kosuliui, mažakraujystei, inkstų bei šlapimo pūslės ligoms gydyti, iš jų ruošdavo kompresus podagros bei reumato sukeltiems skausmams raminti, sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, gripu, bronchitu, šlapimo pūslės uždegimu bei kitomis ligomis.

Arbata. Liepžiedžiai maloniai kvepia, todėl iš jų pagaminta arbata būna labia kvapni ir puikiai dera su medumi. Ji teigiamai veikia nervų sistemą, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, padeda atsikosėti ir pasižymi antibakteriniu poveikiu. Arbatos geriama persišaldžius, sergant gripu, bronchitu, taip pat nuo inkstų ligų ir vaikiškų infekcijų. Liepžiedžių arbatą paprasta pasiruošti: 1–2 arb. šaukštelius liepžiedžių užplikykite verdančiu vandeniu, palaikykite 10 min., nukoškite ir gerkite dar karštą. Atvėsinta liepžiedžių arbatą galite panaudoti gerklei skalauti sergant gerklės uždegimu ir angina. Arbatą galite pakeisti druskos tirpalu.

Kompresai. Iš nenukoštos virintų liepžiedžių ištraukos galite pasidaryti kompresus hemorojiniams mazgams gydyti, opoms, reumatui, pieno liaukų uždegimui bei nudegimams gydyti. 3 šaukštus vaistažolių užplikykite 1 stikline verdančio vandens ir kaitinkite vandens vonelėje 15 min. Ataušinkite, sukrėskite ant marlės, suvyniokite ir dėkite ant skaudamos vietos. Po pusvalandžio kompresą reikia pakeisti.

Vaistažolės nuoviras. Jis tinka nuo įvairių uždegimų (pavyzdžiui, sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru). Nuovirui paruošti 3–4 šaukštus džiovintų liepžiedžių užpilti 400 ml vandens, pavirinti 10 min., nukošti. Gerti karštą po 1–2 stiklines 2–3 kartus per dieną.

Vonia. Liepžiedžių vonios skatina prakaito išsiskyrimą, ramina nervų sistemą ir padeda užmigti. 4–5 saujas liepžiedžių užpilkite 2 litrais šalto vandens, palaikykite 15 min., po to pavirinkite 5 min. ir dar 20 min. leiskite pritraukti. Nukoškite ir supilkite į šiltą vonios vandenį. Maudykitės 20–30 minučių. Kad vonios efektas būtų stipresnis, prieš maudymąsi patartina nusiprausti po dušu.

(Apsilankyta 317 viso, 1 šiandien)