Gyslotis plačialapis (lot. Plantago major)
Lietuvoje paplitęs ir visų puikiai žinomas augalas turi siūliškas, kuokštines šaknis ir trumpą, storą šakniastiebį. Lapai išsidėstę skrotele prie pat žemės, ilgakočiai, lygiakraščiai, platūs, su 3–7 gyslomis. Gyslotis žydi nuo gegužės iki rugsėjo gelsvai žaliais neryškiais žiedais, susitelkusiais į varputės pavidalo žiedyną.
Vaistinei žaliavai renkami gysločio lapai augalui žydint. Surinkti gysločiai džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje. Išdžiovinti lapai būna susisukę į spiralę, skynimo vietoje matyti siūlų formos gyslelės, žalios spalvos, silpno kvapo, kartoko skonio. Iš šviežių, nedžiovintų lapų gali būti spaudžiamos sultys. Vaistams renkamos ir gysločio (smiltyninio ir blusinio) sėklos.
Lapuose yra rauginių medžiagų, gleivių, glikozidų, saponinų, vitaminų C ir K, flavanoidų, fitoncidų, mikroelementų. Sėklose yra riebalų, gleivių, saponinų, sacharidų.
Vaistinės vaistažolės savybės
Gysločių lapai pasižymi uždegimą slopinamuoju, dezinfekuojamuoju, bakteriocidiniu poveikiu, o sėklos – vidurių laisvinamuoju poveikiu. Gyslotis nuo senų senovės naudojamas medicinoje. Ant sumuštų vietų ir žaizdų žmonės dėdavo švarius, šviežius gysločio lapus. Gysločio arbatos ir nuovirai vartojami kosuliui gydyti sergant bronchitu, tracheitu, laringitu. Gysločio sultimis gydomas gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, kai yra sumažėjęs arba normalus rūgštingumas. Sulčių kompresai dedami ant sumušimų, sunkiai gyjančių žaizdų.
Sultys. Ūmiam ir lėtiniam gastritui bei skrandžio opai gydyti šviežius plačialapio gysločio lapus supjaustykite, sumaigykite ir išspauskite. Gautas sultis sumaišykite lygiomis dalimis su medumi, pavirinkite 20 min. Laikykite sandariai uždarytame inde. Vartokite po 2–3 valgomuosius šaukštus ryte ir vakare prieš valgį.
Užpilas. 1 valgomąjį šaukštą smulkintų gysločio lapų užpilkite stikline karšto vandens, indą uždenkite ir po 1 val. užpilą nukoškite. Gerkite po 1 valgomąjį šaukštą 2–3 kartus per dieną prieš valgį.
Atminkite, jog gysločio sulčių negalima vartoti esant skrandžio uždegimui, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, padidėjus skrandžio rūgštingumui.