Vynas – taurus gėrimas

Prie vaišių stalo vynus gerkite taip:

Baltąjį vyną prieš raudonąjį;
Aštraus skonio prieš švelnesnį;
Jaunesnį vyną prieš išlaikytą.

Vynas turi tikti prie patiekalo. Prie lengvo maisto vaišinkite lengvu, vaisių skonio vynu, prie sunkaus ir riebaus – stipriu. Senos taisyklės, kad šviesus vynas tinka tik prie šviesios mėsos ir žuvies, tamsus – prie tamsios mėsos, jau niekas nepaiso; etiketo žinovai nenustebs, jei prie upėtakio gersit raudonąjį vyną.

Ne veltui vynai, geriami per gausias vaišes, vadinami suderintais. Jie turi derėti prie valgių, papildyti ar paryškinti atskirų patiekalų skonį, bet jo nenustelbti.

Todėl prie žuvies patiekalų ir šaltųjų užkandžių tinka lengvi, sausi ir jauni baltieji vynai, kaip antai, vokiškas Mosel-Saar-Ruwer arba prancūziškas Chablis. Prie lengvų karštųjų užkandžių, pavyzdžiui, paukštienos ragu ar žuvies patiekalų, rinkitės lengvus ar net stiprokus baltuosius vynus. Prie sunkių ir pikantiškų patiekalų, pavyzdžiui, viščiuko ar kiaulienos kepsnių, tiks stipresnis baltasis ar lengvas vynas. Įsidėmėkite: prieskoniais pagardintiems švelniems patiekalams pikantiškumo suteikia lengvi, jauni ir vaisių skonio vynai, aštriems patiekalams – išlaikyti malonaus skonio raudonieji vynai. Prie jautienos, avienos, antienos, žąsienos ir žvėrienos tiks stipresnis raudonasis vynas.

Prie deserto geriamas šiek tiek švelnesnis ir keliais laipsniais stipresnis vynas. Iš vėlyvo derliaus, sušalusių ar džiovintų vynuogių pagaminti vynai – natūraliai saldūs ir labai tinka prie deserto. Italija – klasikinių desertinių arba stipriųjų vynų tėvynė. Iš stipriųjų vynų dar būtų galima paminėti portugališką portveiną.