Vaikų pyktis ir jo valdymo problemos

Konsultacijos kreipėsi mama su 6 metų dukra. Pagrindiniai nusiskundimai: Dukra pastaruoju metu atsikalbinėja, skriaudžia Savo mažesnį broliuką, atsisako Vykdyti nurodymus, o į pastabas reaguoja audringai – verkimu ar priekaištais, Kad jos niekas nemyli, nesupranta …

Mama pasimetusi ir nežino, kaip elgtis su dukra: bausti ar toleruoti toki jos elgesį, gal nekreipti į tai demesio. Ji baiminasi, Kad tai neduos norimo rezultato – susikalbėjimo, o tik paskatins mergaite ir toliau taip elgtis … Šie ir Panašūs klausimai kyla daugeliui tėvelių, besirūpinančių Savo atžalų GEROVĖ.

Pyktis – tai tikrai Sunki emocija, kuri šeimos gyvenime sukelia Daugiausia Problemų ir nesusipratimų. Nevaldomas pyktis labai kenkia ir paciam vaikui. Jis trukdo palaikyti gerus Tarpusavio santykius su bendraamžiais bei artimais žmonėmis, Kurti psichologiškai sveikus santykius su kitais jam svarbiais žmonėmis ir išlaikyti sveiką savojo “AS” Vaizdą.

Piktas vaikas – tai Dažniausiai nelaimingas, nesaugumo jausmą išgyvenantis vaikas. Ankstyvajame ikimokykliniame ir mokykliniame amžiuje tai Gali būti reakcija į įvairias sunkias traumuojančias situācijas šeimoje ar už jos ribų: Antro vaiko gimimas šeimoje; tėvų skyrybos; nuolatiniai konfliktai šeimoje, bendraamžių nepriėmimas, atstūmimas ir panašiai.

Piktas vaikas ne tik sukelia daug Problemų kitiems, bet ir kenkia sau. Dėl netinkamo elgesio Įvertinimai Nuolat išgyvena Dėl Savo asmenybės netobulumo, niekingumo, del Kitų priešiškumo, nepriėmimo. Taip palaipsniui Gali prasidėti asmenybės destrukcija, Nes Jo “Aš” sistema dar nesusiformavusi, labai TRAPI. Pakenkti, sužeisti ar nuvilti vaiką yra taip pat nesunku, kaip gėlyne sutrypti švelnius vos išsiskleidusius pumpurus, Kurie Buvo kasdien puoselėjami ilgus mėnesius. Tik kur kas rimčiau, Kai mes susiduriame su vaiko siela, dievo duotu potencialu.

Tinkamai išreikšti, kitaip tariant, Valdyti, Savo pykčio vaikas neišmoksta savaime, Natūraliai. Kaip brandžiai reikšti Savo pyktį, reikia mokyti jau namuose, vadinasi, vaikas Turi buti Nuolat lavinamas Valdyti Savo pyktį tėvų, o Vėliau – auklėtojų, mokytojų, būrelio vadovų, trenerių.

Kai kartėlis nuryjamas

Apie pykčio slopinimo padarinius zino ne tik medikai ir psichologai – Daugelis žmonių yra patyrę fizinį sunkumo Visame Kune, Dideles Vidinės įtampos pojūtį, atsiradusį po to, kai Dėl Kokių Nors priežasčių TEKO užgniaužti kylantį pyktį. Kai besiveržiantis pyktis tarsi nuryjamas, jis taip ir lieka Kune, sukeldamas didesnius ar mažesnius pakitimus. O jei yra polinkis Nuolat užgniaužti pyktį, anksciau ar Vėliau atsiranda negalavimai: galvos skausmai, spaudimas krūtinėje, įvairūs virškinimo sutrikimai, prislėgta nuotaika (Ypač šie simptomai būdingi paaugliams, Kurie priversti Dažnai slopinti Savo pyktį). Manoma, Kad nagų kramtymas, naktinis šlapinimasis Taip pat yra užslopinto pykčio padariniai.

Jei vaikui neleidžiama išreikšti pykčio, Jis gali nukreipti Šią emociją į aplinką. Tokiems vaikams paprastai atrodo, kad visi aplinkiniai pyksta ant ju, tad jie tampa užsidarę, baimingi, Gali pradeti bijoti tamsos, įvairių pabaisų. Kiti vaikai pyktį nukreipia išsaugoti pačius: raunasi plaukus, kandžioja sau rankas, žaloja Savo Kuna aštriais daiktais, net galvoja apie savižudybę. Visi kaupiantys pyktį vaikai neigiamai vertina išsaugoti, yra nepatiklūs ir nepasitiki savimi, retai patiria gyvenimo džiaugsmą.

Pyktis – tai didžiulį energetinį KRŪVĮ turintis Jausmas, Todėl ir uogiene nuslopinti reikia daug vidinių JEGU, o Jas išeikvojus nebelieka Energijos žaidimams, mokymuisi ar kitokiai veiklai.

Kaip padeti pykstančiam vaikui?

Auklėjant vaiką Reikėtų susitelkti ne į tai, Kad jis nejaustų pykčio, bet Kad mokėtų tinkamai Tą jausmą išreikšti, negriaudamas Savo vidinio pasaulio ir neskaudindamas kito Žmogaus! Vaikai Dažnai nepelnytai kaltina kitus: “Netiesa. Tai jis pradėjo … “arba” Jis mane privertė! “Kai įpykęs vaikas ima neteisingai Nors ką kaltinti, Tėvai Turėtų Savo tarti žodį. Geriausias tam laikas, kai vaikas nurimsta ir Gali suprasti, kas jam sakoma. Tuomet tėvai Gali aptarti su juo Tą situacija, išsiaiškinti vizų klausimo puses. Tokiais momentais Svarbu mokyti šunų ar dukra suprasti ir kito Žmogaus požiūrį, mokyti empatijos (sugebėjimo įsijausti į kito Žmogaus emocinę būsena, pabandyti pažvelgti į situacija jo akimis). Kai vaikas mokosi Įvertinti situacija ir suprasti kito Žmogaus jausmus, jis tampa gailestingesnis ir teisingesnis, atsiranda gebėjimas palaikyti ir paguosti kita.

Tėvai yra pirmieji pagalbininkai, Kurie Gali Savo atžalas pamokyti tvarkytis su kylančiu pykčiu. Svarbūs šie keturi momentai, Kurie čia išskiriami daugiau schematiškai, bet realiai auklėjimo procese susipina, Tampa vientisi:

1.Reikia padeti vaikui įsisąmoninti, Pripažinti Savo pyktį. Svarbu padeti suvokti, Kad pykti nieko antgamtiško ar blogo (pavyzdžiui, padeti vaikui įvardinti: “Taip, aš pykstu ant mamos …”). Šiame etape su vaiku Svarbu kalbėti apie pyktį, aptarti, kokiose situacijose jis kyla Ir kaip pykčio išgyvenimas susijęs su jo kūno pojūčiais (įsitempę raumenys, širdies plakimas, dantų griežimas, veido išraudimas).

2.Būtina paaiškinti vaikui, Kad pyktis – normalus, natūralus jausmas, kuri visi dazniau ar rečiau išgyvena. Įvertinimai pyktis savaime nėra nei geras, nei blogas, taciau jis Gali būti išreiškiamas netinkamais būdais, Todėl padaro Žalos ir paciam vaikui, ir aplinkiniams. Tokia nuostata patiems tėvams padeda ramiau ir konstruktyviau reaguoti į vaikų pykčio pasireiškimus, Kurie yra neatskiriama gyvenimo dalis.

3.Padrąsinkite vaiką Priimti Savo pyktį ir PAMATYTI JO padarinius. Sakykite vaikui: “Taip, tu Turi teisė supykti, bet ar tikrai reikejo išpilti sultis ant Naujos Gintarės suknelės?” Kol vaikas mažas, tėvai imasi Atsakomybės kontroliuoti jo elgesį, Kad vaikas išmoktų taupyti kontroliuoti mokydamasis konstruktyviau reikšti pyktį.

4.Eksperimentuokite su vaikais, mėgindami įvairiai išreikšti pyktį. Ieškokite konstruktyvių išraiškos būdu. Pavyzdžiui: konsultacijos metu viena mama pasidalino sava patirtimi, kokios priemonės veiksmingos Buvo bendraujant su sava paauglių sūnumi. Sūnus buvo labai jautrus tėvų pakeltam balso tonui, dirglumo gaidelėms Jų Bazelio. Bet daznai, pasak mamos, pats nepastebėdavo, kaip yra pagrindo grubiai atsakydavo, agresyviai reaguodavo į pastabas. Mama susimąstė, kaip sūnui padeti suprasti, Kad Tėvai taip pat jaučiasi blogai, kai jis kalba grubiai, pakeltu tonu. Vieną dieną, kai jis Kažko mamos paklausė, ji tyčia atsakė sūnui grubiai, parodydama Savo nepasitenkinimą, Kad jis dabar trukdo. Sūnus, zinoma, užsigavo. Kiek Vėliau Mama nusišypsojo ir tiesiog draugiškai paaiškino Situacijos esmė: ji nori ne pyktis, o tik Sūnus Kad pajustų, kaip veikia pakeltas tonas. Mama paaiškino, jog kaip tėvų pakeltas tonas Zemina šunų, taip ir jo pakeltas tonas Zemina tėvus ir verčia su juo elgtis kaip su mažiuku.

Kai matote pykstantį Savo vaiką, nepulkite į panika, neskubėkite Atsakyti pykčiu, įvairiais grasinimais. Duokite vaikui suprasti, jog neketinate jo smerkti, Kad pyksta. Vaikui labai Svarbu pajausti, Kad Tėvai Jį priima ir myli net tada, kai jis pyksta, Kad Jiems visada Svarbu žinoti, kaip vaikas jaučiasi. Kad jie visada kartu su vaiku ir yra pasiruošę padeti val Atrasti geriausius būdus pykčiui išreikšti.

Natūralu, Kad laikui bėgant vaikas sukaupia tam tikra pykčio kiekį, Kuris tarsi nebetelpa JaME (paprastai šitai pasireiškia dirglumu, nenustygimu vietoje, nesugebėjimu susikaupti, nekantrumu, greitu užsiplieskimu). Tuomet ir tikslinga padeti vaikui organizuoti veikla pykčiui “išleisti lauk”. Reikėtų rasti galimybe jam išsikrauti fiziškai (pavyzdžiui, bėgiojant, šokinėjant, darant atsispaudimus), taip pat daryti tai, ką Natūraliai norisi daryti pykstant, bet nukreipiant veiksmus saugia kryptimi: plėšyti laikraščius (o ne vadovėlius); apkulti pagalvė (o ne drauga); karpyti, piešti, klausytis muzikos; Parašyti laišką žmogui, ant kurio pykstama, išliejant Visą susikaupusią nuoskaudą (jeigu vaikas jau yra mokyklinio amžiaus ir gerai moka rašyti).

Kad pyktis neužvaldytų

Žemiau pateikta schema, kuria Pagal Tėvai Gali išmokyti vaikus reaguoti apėmus pykčiui. Beje, šie pratimai tinka ir suaugusiesiems:

• Giliai ir lėtai 5 kartus įkvėpti ir iškvėpti prieš ką Nors atsakant staigiai, impulsyviai.
• Suskaičiuoti iki 10 – tai padeda iš leto nurimti, atšalti ir pagalvoti prieš atsakant.
• Tinkamai pasakyti, kad tu pyksti. Čia Svarbu vartoti “kaip” teiginius, kuriais ne kaltinamas kitas žmogus, o tik informuojama apie sava patiriamus jausmus.
• Nueiti šalin (Svarbu žinoti, Kad Yra galimybė 2-3 min. Pasišalinti).
• Atlikti atpalaiduojantį pratima (paieškoti savu atsipalaidavimo būdu).
• Pasirinkti Tinkama elgesio Būda (jei pasirinkimas pasirodo esas netinkamas, Reikėtų pamėginti elgtis kitaip – Pasirinkti kitą elgesio Būda).

Įširdusiems vaikams nusiraminti ir išmokti valdytis padeda ir raumenų atpalaidavimas. Taciau su Juos reikia išmokyti. Mokykite tada, kai vaikui gera ir abu esate ramus. Vėliau jis tai gales Panaudoti apimtas streso ar praradęs savitvardą. Išmokykite vaiką įtempti, o po to atpalaiduoti Kiekvieną kūno dalį: kairė pėda, kaire koja, dešinė pėda, dešinė koja. Dažnai Šios technikos išmokti padeda vaizduotė: vaikui tereikia įsivaizduoti Savo mėgstamą filmo herojų, atliekantį pratima kartu su juo.

Pasirinkti galima ir kokį Nors ženklą ar žodį, susieti Jį su atsipalaidavimu. Kai matysite, Kad vaikas ima nervintis, panaudokite šį ženklą ar žodį kaip raginimą atsipalaiduoti. Dažniausiai tai padeda išvengti audringų reakcijų, o vaikas palaipsniui mokosi taupyti Valdyti. Viena mama už konsultaciją pasidalino patirtimi, kas jai ir jos Dukrai padejo išmokti Valdyti Savo pyktį. Kai santykiai TARP jos ir dukrytės įkaisdavo, JI pridėdavo rodomąjį pirštą prie nosies ir staigiai ištiesdavo Jį Pirmyn. Šį Gesta lydėdavo žodinis signalas. Tai būdavo tyliu bei ramiu, bet tvirtu balsu ištartas žodis “atvėsk”. Kai mama nebesusivaldydavo, sakydavo sau: “Manau, žmogus Reikėtų atvėsti …”

Kitas būdas – izoliavimas. Kai vaiko pyktis tampa nebekontroliuojamas, jis tam tikram laikui izoliuojamas, kol nusiramins. Tai Gali būti kitas kambarys ar tiesiog kėdė, ant kurios Turi pasėdėti, kol atvės. Dažniausiai vaikas izoliuojamas tiek minučių, kiek jam yra metų. Jei ir toliau lieka nepaklusnus, pasakoma, kad iš dešimties jis išeis tik tada, kai Prades valdytis. Jei vaikui pavyksta nusiraminti, Būtina Jį pagirti. Paprastai, šį metodą Tėvai Taiko ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Kitas metodas – privilegijų atėmimas. Kiekvienas vaikas Turi mėgstamą televizijos laida arba žaidimą. Jei Laikinas izoliavimas nepadeda, Dažnai efektyvu tiesiog atimti ar apriboti privilegijas. Teko praktikoje susidurti su vaikais, kuriems vien mintis apie tai, Kad Vonia Praleisti mėgstamą televizijos laida, drausmindavo labiau nei kas kita. Tai vaiką priversdavo susimastyti, kaip nevaldomas pyktis kenkia jam paciam, nes jis netenka privilegijų Dėl Savo Kaltes, o ne Dėl tėvų. Tokia bausmė padėdavo prisiimti atsakomybė už sava elgesio pasekmes. Vyresniems vaikams apribojimus reikia taikyti protingai, neperlenkiant lazdos.

Vienas iš Efektyvių metodu, kuri esu pritaikiusi ir sava konsultavimo praktikoje, yra paskatinimų sistemą. Konsultacijos kreipėsi tėvai, kuriuos į neviltį vare penkerių ir devynerių metų berniukų nuolatiniai kivirčai. Nesibaigiantys tėvų Prašymai liautis nelabai padėdavo – geriausiu atveju taika trukdavo kelias valandas. Bausmių poveikis būdavo Trumpalaikis ir, aisku, visiems nemalonus. Padejo paskatinimų sistema, kuria kartu pavyko sugalvoti per konsultacijas. Namie ant sienos Tėvai pakabino dideli popieriaus lapa ir jame piešė žvaigždutės: Po viena už Taikos minutės. Palaipsniui laiko intervalą didino. Už tam tikra žvaigždučių Skaičių Kiekvienam berniukui skirdavo atitinkantį amžių apdovanojimą. Abu berniukai Buvo atsakingi, ar Jiems autobusų Skirta Žvaigždutė, ar ne. Tai Juos vienijo. Taikant šį metodą tėvams reikejo daug laiko, pastangų ir kantrybės, priešingu atveju rezultato jie nebutu pasiekę.

Universalaus recepto nėra

Jei vaikas piktas ir blogai elgiasi, Svarbu Pasirinkti toki auklėjimo metodu, Kuris Būtų tikrai efektyvus. Jokiu būdu nereikia elgtis aklai, pasiskaičius Specialios literatūros auklėjimo klausimais. Tad ir Šiame straipsnyje siūlomi būdai yra tik rekomendacinio pobūdžio, Juos reikia taikyti kūrybiškai, sava Atsižvelgiant į vaiko amžių bei savybes. Be to, siūlomi metodai yra tik pagalbinės priemonės mokant vaikus Valdyti Savo pyktį. Po kiekvienos konfliktinės Situacijos labai Svarbu atvėsti abiem pusėms ir paskui pasikalbėti, ko vienas iš kito tikisi, laukia. Vaikams Reikėtų Parodyti, Kad Labai lengva pasiduoti pagundai “spjaudytis pykčiu” ir elgtis Netinkamai – pasiteisinimų Savo Dėl prasto elgesio visad atsiras, – bet tai nepadės konstruktyviai spręsti bendravimo problemu. Taigi, Svarbu stengtis abiem pusėms: ir vaikams, ir tėvams, tada gyvenimas kartu čiaupai siek tiek Lengvesnis.

Pratimas

Mažiems vaikams patinka klausytis Įvairių istorijų. Galima Pasiūlyti Kad ir toki žaismingą pasakojimą, Kuriame nurodomi tinkamo elgesio supykus būdai:

Meškiukas iš kopūsto Lapo pasidarė pavėsinės stogą. Atsigulė po juo ir užmigo. Pro sali Bego Kiškis, pamatė kopūsto lapa ir labai apsidžiaugė. Jis nematė, Kad po lapu miega meškiukas, ir ème griaužti sultingą lapa. Pabudo meškiukas ir mato – Kiškis JO pavėsinės stogą baigia sugraužti …

Meškiukas atsistojo, 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė, suskaičiavo iki 10 ir pasakė: “Aš labai pykstu, kad tu sugraužei Mano pavėsinės stogą.” Kiškis atsiprašė meškiuko, atnešė jam nauja kopūsto lapa, ir abu liko labai geri draugai.

Po kiekvienos istorijos Svarbu išskirti Momentus, Kurie padejo gražiai išspręsti konfliktą. Å ioje istorijoje Svarbiausi Keturi pykčio suvaldymo žingsneliai, kuriais pasinaudojo meškiukas, kai pamatė, Kad Kiškis baigia sugraužti JO pavėsinės stogą:
meškiukas atsistojo ir 5 kartus lėtai įkvėpė ir iškvėpė; paskui suskaičiavo iki 10, tada meškiukas pasakė apie sava jausmus: “Aš labai supykau, kad tu sugraužei mano stogą”, nuėjo šalin “atvėsti”, atsipalaiduoti …

Tai padejo kiškiui ir meškiukui tapti gerais draugais, Nes jie neįskaudino vienas kito šaukdami, prasivardžiuodami ar mušdamiesi.

http://www.asirpsichologija.lt/