Vaikų netinkamo elgesio priežastys
Kiekvieno vaiko pasaulis prasideda nuo jo mamos, tėčio, lopšio, kambario… Vaikas pirmiausiai šeimoje sužino, kas gera ir kas bloga, kas dora ir kas ne, kas galima daryti ir ko nedera daryti. Tik gimęs vaikas nebūna nei geras, nei blogas, nei darbštus, nei tinginys, nei mylintis, nei neapkenčiantis, – jis toks tampa augdamas. Laikui bėgant jo akiratis plečiasi, tačiau šeimoje patirti įspūdžiai, suformuoti įgūdžiai ir įpročiai, įskiepytos vertybės, tėvų meilė, jų pamokymai ir patarimai išlieka ilgam – tai yra tas pamatas ant kurio statomas visas būsimo piliečio gyvenimas.
Visuomenę verčia nerimauti ir tai jog, daugelio tėvų aulėjimas apsiriboja vaiko sveikatos ir mitybos klausimais, o psichiniu vystymusi, prasidedančiu pirmosiomis gyvenimo dienomis ir trunkančiu visą gyvenimą, tėvai rūpinasi kur kas mažiau. Jie mano, kad jeigu vaikas sveikas, gerai valgo, miega, tai viskas ir gerai, o kad jis pernelyg drovus ar landus, baikštus ar įžūlus, ramus ar agresyvus, geraširdis ar nejautrus – nesusimąsto. Ir tik vėliau – kai vaikas pradeda blogai elgtis, prastai mokytis, neklausyti tėvų, susirūpina ir ima ieškoti priežaščių.
Daugelį tėvų klaidina nuostata, jog „geroje šeimoje vaikai savaime užauga geri, o blogoje – blogi“. Tačiau jeigu ir geroje šeimoje vaikai nebus tinkamai auklėjami, jie užaugs blogais žmonėmis, bus našta tėvams ir visuomenei.
KODĖL VAIKAI NETINKAMAI ELGIASI ?
Labai anksti vaikai nori būti savarankiški. Noras savarankiškai veikti mėgdžiojant, bet nesugebant įvertinti savo jėgų bei galimybių kartais gali būti atsitiktinės priežastys tokio vaiko poelgio, kurį suaugusieji laiko išdykavimu. Reikia nepamišti, kad bet koks vaiko aktyvumo ir savarankiškumo apribojimas gali sukelti jo protestą, užaštrinti norą pasiekti savo. Mažas vaikas į viską reaguoja greitai, betarpiškai, emocingai. Tačiau jo emocijos dar nepavaldžios nei protui, nei valiai. Jo poelgius dažnai stimuliuoja baimė, pyktis, džiaugsmas, gailetis.
APIE UŽGAIDAS IR UŽSISPYRIMĄ
Daugelį tėvų jaudina vaikių užgaidos ir užsispyrimas. Liepiamas nusiplauti rankas, ruoštis eiti gulti, susitvarkyti žaislus, vaikas tyliai arba daro savo, arba ima triukšmingai prieštarauti. Tačiau manyti, kad užgaidos ir užsispyrimas yra normalus vaikystės reiškinys, visai neteisinga.
Užsispyrimas – visada yra sąmoningas ir apgalvotas vaiko priešinimasis bet kokiems suaugusių reikalavimams. Tai žymiausiai pastebima trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, kada vaikas ima kada vaikas imas – jis nori būti savarankiškas, siekia atkreipti kitų dėmesį. Vadinasi, reikia atitinkamai keisti santykius su juo. Taip vaikas elgiasi su tais , kurie nori atimti jam laisvę. Jeigu tėvai protingai skatina vaiko savarankiškumą, bendravimo sunkumai įveikiami lengviau.
Dvejų trejų metų vaikų užgaidos dažnai susiję su įgimtų poreikių nepatenkinimu, fiziniais nepatogumais. Tačiau dažniausia užgaidų priežastis – netinkamas auklėjimas. Vaikas savo // // ašaromis stengiasi pasiekti savo, o suaugusieji tenkina jo norus. Taip pamažu susiformuoja mažylio įprotis verksmu ir riksmu siekti tikslo.
Vaikų užgaidos kartais susiję su užsispyrimu. Užsispyrimas – taip pat neigiama reakcija į suaugusiųjų reikalavimus bei veiksmus.
AGRESYVUMAS
Kai šeimoje tarp vaikų ir tėvų maža emocinių kontaktų, vaikai, ko gero, augs agresyvūs. Pirmieji trys – penki vaiko gyvenimo metai – jausmų ugdymo laikotarpis.
Agresyvumą ugdo šeimos, naudojančios žiaurias fizines bausmes. Mušantis tėvas ar motina patys tampa agresyvumo simboliais. Dažniausiai jų vaikai į jėgą bando atsakyti jėga: spardosi, mušasi ir muša kitus, grasina ir pan. Nepajėgdami įveikti stiprenių tokie vaikai skriaudžia silpnesniuosius.
Siekiant tai išvenkti, pirmiausiai reikia šeimoje nenaudoti fizinių bausmių, išmokyti vaiką gerai suprasti žodžio „negalima“ reikšmę.
ŠIURKŠTUMAS
Kai kurie tėvai mano, jog vaikai bręsdami tampa šiurkštūs ir įžulūs. Deja, psichologai teigia, jog visų poelgių šaknys glūdi šeimoje t.y toje terpėje, kurioje vaikas augo ir buvo auklėjamas. Šiurkštumas patirtas vaikystėje, vėliau trukdo bendrauti su žmonėmis.
Vaikai būna šiurkštūs ir įžulūs dėl įvairiausių preižaščių. Kartais tėvai netaktiškai elgiasi su vaikais, slopina jų norą būti savarankiškiems. Agresyviai vaikai reaguoja ir tada, kai tėvai neteisingai kaltina, moralizuoja ir pan. Vaikai šiurkštėja ir įžūlėja, mėgdžiodami tėvų ar draugų elgiasį. Neigiama įtaka išryškėja, jeigu vaikas neprižiūrimas ir turi daug laisvo laiko.
Dažniausios netinkamo elgiasio priežastys
Nors teoretikai gali nesutikti ir ginčyti, kokios yra netinkamo elgesio priežastys, tačiau stebint vaikų elgesį, galima teikti, kad be ankščiau paminėtų prieščių vaikus netinkamai verčia elgtis ir:
Dėmesio siekimas. Bet kurio amžiaus vaikai gali elgtis netinkamai, siekdami sulaukti daugiau dėmesio iš suaugusių ar bendraamžių. Daugelis vaikų trokšta dėmesio ir kartais, to siekdami, elgiasi labai nevaldomai, tuo priartindami trokštamą tikslą.
Bendravimo sugebėjimai. Kai kurių vaikų netinkamo elgiasio priežastis yra nepakankamai išvystyti bendravimo sugebėjimai. Vaikai nemoka tinkamu būdu perduoti kitiems informacijos apie savo poreikius, norus ir jausmus. Pvz: pykčio priepuoliai, savęs žalojimas, agresyvus elgesys tampa būdais mėginant aplinkinius informuoti apie savo poreikius ar jausmus.
EFEKTYVŪS BENDRAVIMO BŪDAI
Norėdami nutraukti netinkamą elgesį, pirmiausiai turime nuspręsti koks yra siektinas elgesys, geras auklėjimas ir ugdymas. Tinkamai auklėjant vaikus, nesusiduriama su ypatingais jų elgesio sunkumais, nes vaikas pasirengęs klausyti suaugusiojo. Labai svarbu, kad vaikas vykdydamas nurodymus, suprastų kodėl juos reikia vykdyti, kodėl jam kas nors neleidžiama arba draudžiama. Kitu atveju jausdamas nepagrįstą draudimą vaikas ims ginčytis, spyriotis ir t.t – tai taps jo protestu.
Protingai auklėjamas, vaikas sąmoningai paklūsta labai anksti. Tai prasideda nuo elementariausių sąvokų „negalima“ ir „galima“ įsisąmonijimo. Vystantis vaiko sąmonei, prie sąvokos „negalima“, prisideda dar viena sąvoka „reikia“, o kartu atsiranda atsakomybės jausmas už savo elgesį, tvirtėja valia ir susivaldymas. Blogų įpročių priežastis dažniausiai yra nepakankamas suaugusiųjų dėmesys atskiriems neigiamiems mažylio poelgiams.
Svarbu atminti, kad vaikui augant reikia palengva keisti santykius su juo. Negalima bandyti vaiko užsispyrimo palaužti jėga, bausmėmis ar mušimais. Reikia protingai skatinti jų savarankiškumą. Pamačius vaiką grubiai elgiantis, ginčijantis – reikia sudrausminti, paaiškinti, kad taip elgtis negalima ir negražu. Svarbu išmokyti jį gerai suvokti žodžio „negalima“ prasmę. Nuo pat mažens vaiką reikia mokytis domėtis kitais žmonėmis, viskuo dalintis, padėti kitiems. Norėdami kovoti su užgaidumu, pirmiausiai reikia išsiaiškinti jų priežastis ir jas bandyti šalinti. Saikingai tenkinamos vaiko užgaidos neturės prieštarauti sveikam gyvenimo būdui. Tik tėvų susivaldymas ir kantrybė padės įveikti vaikų kapryzingumą. Reiktų atminti, kad naudojamos fizinės bausmės užuot padėjusios, dažniausiai duoda priešingą rezultatą – vaikas taps šiurkštus arba net agresyvus. Todėl reikalaudami suaugusieji iš vaikų tinkamo elgesio privalo būti nuoseklūs ir ryštingi, kantrūs ir taktiški.
IŠVADOS
Dažnai tėvai nežino kodėl vaikas neklauso,aikštijasi, spyriojasi ir ką reikia daryti, kad jis vykdytų suaugusiųjų reikalavimus. Į klausimą, kodėl kai kurie vaikai neklauso suaugusiųjų, negalima atsakyti vienodai. Yra daug priežasčių, nuo kurių priklauso, ar vaikas laiku taps klusnus, ar jį bus sunku valdyti viena aišku: svarbiausia – auklėjimas.
Vaiko elgesys – auklėjimo rezultatas. vaikas linkęs klausytis to, kurį jis myli, kuriuo tiki, kurį laiko teisingu, geru ir griežtu. vaikų savavaliavimas, užsispyrimas, užgaidos rodo, kad suaugusieji neturi jiems didelio autoriteto. Sėkminga vaiko prisitaikymas, jo santykiai su aplinkiniais žmonėmis priklauso nuo jo sugebėjimų įveikti sunkumus ir kliūtis, iškylančias siekiant užsibrėžto tikslo, įgyvendinant savo norus. Suaaugusieji turėtų sąmoningai ugdyti reikiamus vaiko įgūdžius, padedančius sėkmingai spręti problemas ir formuoti realų požiūrį į jas.
Vaikai turi minčių, idėjų, jausmų ir poreikių kaip ir mes, jie yra apdovanoti didžiuliu smalsumu ir noru viską patirti. Visų jų tikslas – pasidaryti tiek savo gyvenimo, tiek savo aplinkos šeimininkais. Kiekvieną minutę jie skuba kuo daugiau pažinti pasaulį, tačiau dažnai vyresnių lieka tai neįvertinta. Siekiant išvengti įvairių nesusipratimų, svarbu suaugusiems įtvirtinti tinkamą elgesį ir paanalizuoti kartu su vaiku, kodėl jo pasirinktas sprendimas buvo netinkamas ar nesėkmingas. Tėvai turėtų priimti tai, kad vaikas jau pats gali daug ką padaryti ir skatinti jų savarankiškumą.
