Vaikų darželis gerai ar blogai?

Buvo laikai, kada vaikų, nelankančių vaikų darželio, beveik nebuvo. Mamos greitai atsistatydavo po gimdymo ir išeidavo į darbą. O kalbos apie tai, kad tėtis užsiimtų namų ūkiu, visai nebuvo. Taip, kad vaikai greitai buvo paskirstomi po vaikų darželius. Tačiau žmonės neprivalo dirbti, vadinasi daugeliui tėvų atsirado galimybė būti su savo vaikais visą laiką, kol jie pradės lankyti mokyklą. Todėl dabar, kada yra pasirinkimas tarp to, ar atiduoti vaiką į vaikų darželį, ar užsiimti su juo namuose individualiai, iškyla klausimas dėl naudos.

Statistiniai duomenys rodo, kad vaikai, kurie lankė vaikų darželį, labai greitai adaptuodavosi mokyklos aplinkoje ir bet kuriose naujose vietose. Tuo tarpu vaikai, kurie augo vien tik namuose, kur kas sunkiau priprasdavo prie bet kokios naujos aplinkos ir jausdavo didelį stresą pradėdami lankyti pirmą klasę.

Tai surišta su tuo, kad 6 – 7 metų vaikas jau yra susidaręs tam tikrą nuomonę apie jį supančius žmones ir suformuoja tam tikrą elgesio normą visuomenėje. Pasvarstykite: vaikas papuola į vaikų darželį ir savarankiškai pradeda susipažinti su bendraamžiais ir pasauliu, kuris yra didesnis nei jo šeima. Tai, jis pradeda daryti 2 – 3 metų. Patekęs į mokyklą 7-ių, „nedarželinukas“ praeina „darželinuko“ kelią, kuomet pastarajam buvo 2 – 3-eji metai. O prie to dar pridėkite mokymosi krūvį … .

Yra tėvelių, kurie mano, kad vaikų darželyje vaikui bus sudėtinga be jų priežiūros, be jų rūpesčio ir apskritai, su kuo gali būti vaikui geriau, nei su tėčiu ar mama? Tačiau, tokiu būdu, jūs apribojate vaiką nuo natūralios pažinties su visuomene, stabdote jo vystimąsi ir jo akiračio plėtrą. Tėtis ir mama labai svarbūs vaikui ir, be jokios abejonės, niekas kitas geriau nepasirūpins vaiku. Tačiau jūsų rūpestis turi būti tame, kad jam PADĖTI, pritapti „suaugusiųjų“ pasaulyje. Ir pirmasis žingsnis į jį – tai vaikų darželis.

Siųsdami savo vaiką susipažinti su bendraamžiais ir visiškai nauju gyvenimu darželyje, būkite jam pastiprinimas ir parama, stebėkite jo nuotaiką ir tuo, kaip jis statydina santykius su kitais vaikais ir auklėtojomis. Nes, jeigu vaikui iškils kokie nors sunkumai, jūsų pagalba bus pati reikalingiausia. Puoselėkite su jūsų vaiku pasitikėjimo ir, pagal galimybes, lygiaverčius, santykius. Vaikas, kuris jaučia, kad tėvai jį gerbia ir tuo pat metu jį palaiko, gana anksti tampa savarankiškas ir auklėjimas švelniai perauga į patarimus.

Ateityje, kuomet vaikas taps mokyklinukas, po to studentas, o vėliau suaugęs ir nepriklausomas žmogus, šie santykiai užtikrins sveiką tarpusavio bendravimą jau su suaugusiais vaikais.