Vaiko charakteris ir intelektas

Vaiką, iki 3 metų, tėvai bei aplinkiniai dažniausiai priima tiesiog kaip vaiką, mažylį. Ketvirtaisiais gyvenimo metais, kada jūsų sūnus ar dukra pradeda akivaizdžiai augti ir daryti kur kas didesnę pažangą, intelektualiniame išsivystime, apie juos jau galvojama, kaip apie mokyklinukus. Tiesiog nepastebimai, vaikas įgyja tam tikrą socialinį statusą. Pagrindinę rolę, šioje metamorfozėje, turi vaiko intelekto tobulėjimas.

Atsižvelgdami į tai, kas buvo pasakyta, jūs turite atkreipti didesnį dėmesį ir į psichikos vystimąsi. Tie pagrindai, kuriuos jūs dabar įdėsite (žinios, auklėjimas, įgūdžiai), pasitarnaus mažyliui pačioje artimiausioje ateityje. Ir ant kiek jis bus sėkmingas mokykloje, ypač pirmose klasėse, priklauso nuo tų pastangų, kurias jūs, prie to, pridėsite.

Tikriausiai jūs atkreipėte dėmesį ir į permainas vaiko charakteryje. Jeigu ankščiau jis dažnai būdavo nepatenkintas, įsižeidžiantis, egoistiškas, tai dabar, laikas nuo laiko, jūs pastebite vaiko nuolankumą, jautrumą ir meilę. Prieš tai jis tik imdavo, o dabar jau yra gabus kai ką duoti. Jo elgesyje atsirado logikos ir jie tapo nuspėjami – todėl jums pasidarė lengviau jį auklėti. Vaiko klausimai įgauna tam tikrą sistemą ir pagal užduotus klausimus jau galima susidaryti vaizdą, kas vaiką domina. Net iki tokio lygio, kuo ateityje jis nortų užsiimti. Jeigu jums pavyko apčiuopti tokius polinkius, jūs jau nuo dabar galite teikti po truputį atitinkamos informacijos, akcentuoti vaiko dėmesį į dominančias jį temas.

Vaiko, vidinio vystimosi, progresas pastebimas ir tame, kad mažylis jau pakankamai aiškiai mato savo vietą žmonių bendruomenėje. Vaikas jau suprato, kad jis visai nėra Pasaulio centras (o jeigu toks ir yra, tai tik savo tėvams) arba atrado pagrindą tuo suabejoti. Kad neišauklėtumėte visiško egoisto, užtvirtinkite vaiką supratime, kad jis nėra vienas visame pasaulyje. Ir, kad ne pasaulis turi prisitaikyti prie jo, bet jis turi jame užimti tam tikrą vietą, jis turi suprasti žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, jeigu vieną dieną nenori tapti atstumtuoju. Tačiau nereikėtų pulti ir į kitą kraštutinumą: ugdant vaike kuklumą, neišugdykite polinkio ir noro visiškam nusižeminimui (savęs nuvertinimui). Esant tokiam polinkiui išsivysto nepasitikėjimas savo jėgomis, ligotas drovumas ir kitokios silpnosios savybės, kurios ateityje ženkliai apsunkins vaikui gyvenimą.

Pasikeitimai vykstantys vaike (kaip ir visa kita gyvenime) vyksta palaipsniui ir jūs vargu ar galėsite pasakyti: „štai, mano vaikas šiandien pasikeitė“. Pokyčius pastebi tik tas žmogus, kuris seniai jo nematė. Tuo tarpu jums, pasikeitimai gali būti matomi, tik jeigu jūs pažvelgsite atgal arba į rankas jums papuls vaiko fotografijos, kuomet jam buvo 1 – 1,5 metų.