Vaiko auklėjimas pagyrimu
Šiandieniniame pasaulyje gana dažnai sklando nuomonė, kad be „stebuklingo spyrio“ žmogus, tame tarpe ir vaikas, mažai deda pastangų, kad ko nors pasiektų. Atskirais atvejais, gal ir taip, tačiau „meduolio metodas“, kur kas efektyvesnis. Paanalizuokime šį klausimą.
Jeigu jūs šykštite savo vaikui pagyrimo, ką jis bepadarytų, tai įsivaizduokite save jo vietoje: jūsų vadovas niekaip nereaguoja į jūsų pastangas gerai atlikti darbą ir netgi už tai nepadėkoja. Neteisinga? Skaudu? Dingsta noras būti geriausiu? Teisingai, tokie pat jausmai užplūsta ir jūsų vaiką. Yra ir kita „medalio“ pusė, kuomet vaikas paprasčiausiai „maudosi“ pagyrimuose kai to reikia ir nereikia. Tuomet tokie pagyrimai netenka prasmės ir vertės, o vaikas netgi nesistengia, kad juos gauti.
Būna, kad namuose pagyrimai gaunami nepelnytai. Na pavyzdžiui, užduotį atliko vyresnis vaikas, o pagyrė mažesnį. Žinoma, jūs galite argumentuoti, kad vyresniajam laikas priprasti atlikti užduotis nelaukiant pagyrimo, tačiau mažesnieji tuomet mokosi „prisiimti svetimus laurus“. Sutikite, tokia charakterio savybė netinkama.
Kaip stipriai vaikas jūs benuviltų, neverta to priminti pagyrime, skirtame jam: „Na pagaliau, tu padarei kažką naudingo“. Susimąstykite, tėvai, ar jūs norėtumėte išgirsti tokį pagyrimą? Juk panašūs pasisakymai kalba ne apie vaiko orumą, bet apie tai, kad tėvų akyse jis vis tiek blogas. Todėl noras, padaryti „kažką gero“ visiškai išnyksta.
Yra ir kitokia pagyrimo rūšis – lyginimas su kuo nors kitu. Tokia frazė, kaip: „Tu man, lyginant su kitomis mergaitėmis, pati gražiausia“, įteigia vaikui užtikrintumo jausmą, kad jis yra „visatos centras“. O jeigu namuose skamba frazės: „Tu toks (-ia) protingas (-a), palyginus su …“, tuomet laukite nesveiko rungtyniavimo tarp vaikų. Taip klostantis reikalams, jūs nesulauksite, kad vaikai „peraugs“ ir taps tarpusavyje draugiškais broliais bei seserimis.
Taigi pabaigai. Visi, aukščiau išvardinti, pagyrimo būdai yra neteisingi. O tai kas tuomet teisinga? Priešpastatykite kiekvienam „neteisingam“ pagyrimui ir gausite atsakymą: pagyrimas turi būti saikingas, užtarnautas, nežeidžiantis ir atsižvelgiant į tam tikras situacijas. Klausykitės savo širdies ir neužmirškite apie sveiką nuovoką, juk tėvų meilė ir pagyrimas, turi pasiekti savo tikslą – stimuliuoti vaiką tapti geresniu. Sėkmės jums!