Vaiko agresijos priežastys

Nuomonė apie depresija sergančių motinų būklės įtaką vaikų agresyviam elgesiui yra vienodesnė. Motinos, kurios serga depresija, yra mažiau pozityvios, mažiau gali skirti dėmesio ir jėgų formuojant tarpusavio ryšį su mažu vaiku. Tokios motinos jautriau reaguoja į „netinkamą“ vaikų elgesį, greičiau pradeda manyti, kad vaiko elgesys yra blogas. Iš kitos pusės, motinos, kurioms tenka kovoti su vaikų agresyviu elgesiu, gali perdėtai jausti atsakomybės jausmą auklėdamos ir joms yra didesnė depresijos išsivystymo rizika.

Pozityvus vaikų auklėjimas (motiniška šiluma, savalaikis mokymas, disciplina ir teigiamas skatinimas veiklai) teigiamai veikia bet kurio amžiaus vaikų socialinį prisitaikymą. Pastebėta, kad motinų, kurios daug žaidžia, užsiiminėja su savo vaikais, atžalos daug lengviau sprendžia problemas be agresijos. Manoma, kad dėmesingas pozityvus auklėjimas veikia kaip apsauginis veiksnys nuo agresyvaus elgesio atsiradimo. Smurtas namuose arba fizinės bausmės dažniausiai provokuoja mažų vaikų agresyvų elgesį. Kognityvinė socialinė teorija teigia, kad smurto patyrimas ar smurtinio elgesio pavyzdžiai lemia agresyvaus elgesio išmokimą.

 

Šeimos veiksniai

 

Nemažai vaikų auga nepilnose šeimose, su vienu iš tėvų. Dauguma 18 m. amžiaus ar jaunesnės vienišos motinos patiria daug streso. Tai gali silpninti šiltus tarpusavio jausmus su vaiku. Priešiški tarpusavio santykiai su seserimis ar broliais taip pat skatina agresyvų elgesį. Manoma, kad agresyvų elgesį gali skatinti brolių ar seserų agresyvaus elgesio mėgdžiojimas ar stebėjimas. Agresyvus elgesys gali būti provokuojamas, kai šeimoje yra silpnesnis, pažeidžiamas jaunesnis vaikas, kuris tampa tokio elgesio taikiniu.

Jau anksčiau pastebėta, kad kuo dažniau šeima patiria finansinių problemų, tuo dažniau vaikai savo problemas perkelia ir išreiškia agresyviu elgesiu. Kai šeimoje būna socialinis ir finansinis nepriteklius, dažnai išryškėja baudžiančio auklėjimo principai, jausmų atšalimas. Šilti, nebaudžiantys santykiai mažina psichologinį stresą, mintis apie finansines bėdas ir užkerta kelią agresyvaus elgesio atsiradimui.

Daugelis tyrimų apie vaikų agresiją apsiriboja maža imtimi, aptariama nedaug socialinių veiksnių. Rizikos veiksnių ištyrimas yra svarbus pasirenkant taikinius kuriant prevencines programas prieš smurtą. Daugelis tyrėjų neaptaria rizikos veiksnių, veikiančių mažiausius vaikus, todėl svarbu atlikti tyrimus, kurie apimtų rizikos veiksnius, atsirandančius jau kūdikystėje.

 

Naujausias agresyvaus elgesio rizikos veiksnių tyrimas

 

Naujausiame Kanadoje atliktame tyrime apie vaikų agresiją buvo nagrinėjami rizikos veiksniai, jų trukmė, įtakos staigumas bei vaikų lyties, neišnešiotumo veiksnių įtaka agresijos atsiradimui. Tirti ir tėvų veiksniai (tėvų išsilavinimas, darbas, depresiniai simptomai, auklėjimo stilius), šeimos veiksniai (vieniši tėvai, seserys, broliai, šeimos pajamos, tenkančios kiekvienam). Vaikų amžius buvo suskirstytas į 2, 4, 6 metų amžiaus grupes.

Nustatyta, kad berniukams agresyvus elgesys būdingesnis. Neefektyvus ir priešiškas auklėjimas turėjo greitų pasekmių ir skatino ar palaikė vaikų agresyvų elgesį iki šešerių metų. Motinų žemesnis išsilavinimas turėjo įtakos vaikų agresyviam elgesiui ir buvo tarsi palaikomasis veiksnys. Tačiau šio tyrimo metu nenustatyta, kad depresinės tėvų nuotaikos, dirbančios motinos, mažos šeimos pajamos turi didelę trumpalaikę ar ilgalaikę įtaką vaikų agresyviam elgesiui.

 

Neteisingo auklėjimo įtaka

 

Tai pirmasis tyrimas, kurio metu buvo atidžiai nagrinėjama jaunų tėvų elgesio, auklėjimo įtaka agresyviam vaikų elgesiui. Tai svarbus veiksnys, kuriam galima padaryti įtaką ir užkirsti kelią vaikų agresijai.

Yra keli paaiškinimai, kodėl neteisingas auklėjimas skatina agresyvaus elgesio atsiradimą. Berniukams emocinė disreguliacija dažnai prasideda kaip atstumiančio ir prievartinio auklėjimo pasekmė. Pastebėta, kad emociniai vaikų sutrikimai 9 mėn. Amžiuje skatina elgesio sutrikimų atsiradimą 5–8 m. amžiuje. Kartais tėvų pyktis yra rodomas dėl neigiamo požiūrio į vaiką, ir tada tėvai labiau akcentuoja blogą vaiko elgesį, net nepastebėdami savo klaidų. Tačiau neigiamas tėvų požiūris į vaiką nėra vienintelis veiksnys, kuris lemia agresijos atsiradimą. Negalima tuo kaltinti tik tėvų ar auklėjimo.

 

Jaunesnio vaiko atsiradimas šeimoje

 

Nustatyta, kad jaunesnio vaiko atsiradimas šeimoje turėjo įtakos agresyvaus elgesio atsiradimui. Tačiau vyresnieji vaikai laikui bėgant prisitaiko, išmoksta naujų socialinių vaidmenų. Kai kuriuose tyrimuose nustatoma, kad vyresnių vaikų buvimas taip pat skatina pykčius tarp vaikų šeimoje. Tačiau šiuo tyrimu nustatyta, kad, jei jaunesniųjų vaikų agresyvus elgesys būdavo išprovokuojamas, tai tik neilgam ir nedarydavo įtakos elgesio pasikeitimams vaikui augant.

 

Agresyvaus elgesio pastovumas

 

Beveik dviem trečdaliams vaikų buvo būdingas nuolatinis agresyvumas iki 6 m. amžiaus. Yra dvi tai aiškinančios teorijos. Manoma, kad yra laikini veiksniai, kurie daro įtaką vaiko raidai, ir dėl to vaikų elgesys gali tam tikram laikui pasikeisti. Tai dažniausiai būna šeimos veiksniai. Antroji teorija teigia, kad vaikai atlieka labai svarbų vaidmenį kurdami savo aplinką. Todėl manoma, kad veiksniai, kurie veikia vaiko aplinką, kartu yra veikiami ir paties vaiko. Neteisingas auklėjimas ir vaiko agresyvus elgesys yra ilgalaikiai veiksniai, veikiantys vienas kitą.

 

Apibendrinimas

 

Rekomenduojama atkreipti dėmesį į jaunus tėvus ir pagelbėti jiems auklėjimo klausimais, nes tada lengviau užkirsti kelią agresyvaus elgesio išsiprovokavimui. Norint mažinti agresyvaus elgesio epizodų pasikartojimą, naudinga konsultuoti auklėjimo klausimais, ypač vienišus tėvus, turinčius daugiau vaikų. Manoma, kad tikslinga būtų ištirti kitus rizikos veiksnius: vaikų auklėjimą ne šeimoje, vaikų elgesio pakitimus ir aplinką, supančią vaiko šeimą (kaimynus, giminaičius).

 

Žurnalas “Gydymo menas”

(Apsilankyta 235 viso, 1 šiandien)