Vaikiško amžiaus krizės

Stebėdami, eilinį savo vaiko, emocijų proveržį, mes, su giliu atodūsiu, sakome: „amžiaus krizė“. Tačiau, ką mes žinome apie tai?

Vaikų psichika formuojasi skirtingai: „lėtai, bet užtikrintai“ arba pakankamai audringai. Psichologai išskiria stabilias ir krizines vaiko vystimosi stadijas. Stabili stadija, praktiškai, nieko nejaudina (kartais ji trunka metų metais), o štai krizės – iššaukia daug emocijų, nuomonių ir ginčų. Krizinis laikotarpis, lyginant su stabiliuoju periodu, tęsiasi keletą mėnesių (nors kartais gali nusitęsti ir iki dviejų metų) ir paprastai, jų pradžios bei pabaigos, suaugusieji nepastebi. Tačiau kriziniai periodai, skirtingiems vaikams, prasideda skirtingai, o pagrindiniai pokyčiai, tame laikotarpyje, – vidiniai.

Vaikų psichologai išskiria keletą, krizinių periodų, etapų, kurie kaitaliojasi su stabiliuoju periodu, besivystant vaiko psichikai. Pažvelkime į juos iš arčiau.

Pirmųjų metų krizė. Taip vadinamas periodas tarp kūdikystės ir ankstyvos vaikystės. Jį lydi savarankiškumo, susižavėjimo, pykčio proveržiai ir t.t.. Ir visa tai dėl to, kad mažylis pradeda pats vaikščioti ir daugelis jo norų tampa draudžiamais, nes gali jam pakenkti. Vaike tai iššaukia audrą negatyvių emocijų. Tėvams reikėtų naujai įvertinti savo požiūrį į vaiką ir suteikti jam, tam tikrą, laisvę (leistinose ribose). Be to, vertėtų pademonstruoti kantrybę, visiems mažylio emociniams proveržiams. Tai padės užglaistyti „aštrius kampus“, besiformuojančiai, tuo laikotarpiu, psichikai.

Trejų metų krizė. Tai krizė, suvokiant savąjį „aš“. „AŠ PATS“. Šis periodas pats sunkiausias vaiko gyvenime, kadangi, jis bando pakeisti, aplink jį supantį pasaulį, savo jėgomis. Jeigu tėvai neskatina mažylio savarankiškumo ir aktyvumo, arba netgi jį slopina, tai galima išvysti sekantį paveikslą:

  • Negatyvizmą. Vaikas daro viską atvirkščiai, negu jam yra sakoma. Tai, tam tikros rūšies protestas prieš „įsakymus“.
  • Nuvertėjimą. Vaikas nustoja vertinti įvairius daiktus ir žaislus, kuriuos jis anksčiau brangino.
  • Užsispyrimą. Mažylis primygtinai reikalauja kažko, kas ne taip labai jam reikalinga, tačiau nori pasiekti tikslą, t.y., kad skaitytųsi su jo nuomone.
  • Charakterio tvirtumą. Vaiko tikslas, pasiekti savo norų išpildymą, tuo pat metu parodant nepasitenkinimą tuo, kas yra pasiūloma mainais.
  • Per didelį savarankiškumą. Didelis polinkis būti savarankišku perauga į savivalę, kas išprovokuoja vis daugiau konfliktų su tėvais, kadangi ne viską, trejų metų vaikas, gali padaryti pats.

Septynių metų krizė. Šis periodas prasideda tuo momentu, kuomet vaikas pradeda lankyti mokyklą. Tuomet įvyksta vertybių perkainojimas, keičiasi mastymas, nes dabar jis jau mokyklinukas! O tai reiškia, kad pirmoje vietoje turi būti geri pažymiai, bet ne žaidimai lauke. Vaikas palaipsniui praranda vaikystę ir tai stipriai veikia jo psichiką.

(Apsilankyta 86 viso, 1 šiandien)