Tėvų meilė vaikams

Tėvai myli savo vaikus, tai natūralu ir nepaneigiama. Netgi tuomet, kai jie nepatenkinti savo atžalų elgesiu ar išore, jų meilė nuo to visiškai nepriklauso. T.y. tėvų meilė nėra nei didesnė, nei mažesnė. Jūs galite mylėti vaiką, bet nebūtinai jis jums gali patikti. Tai visiškai skirtingi dalykai. Tai galioja ir vaiko meilei tėvams. Jis gali būti supykęs ant tėvų, gali atvirai reikšti nepasitenkinimą jų elgesiu ar sprendimais. Tačiau tai nereiškia, kad jis nustojo juos mylėti.

Santykiuose vaikai – tėvai, abiems pusėms labai svarbu žinoti šią tiesą. Vaikai, kurie mano, kad tėvų meilė priklauso nuo jų poelgių, visuomet laikys save nevertais tėvų meilės pradžioje, o vėliau meilės apskritai. Tai gali vaiką privesti prie savęs sumenkinimo!

Tuo tarpu tėvai, kurie manys, kad meilė ir pritarimas, yra vienas ir tas pats, „apdovanos“ savo vaikus daugeliu kompleksų. O taip pat suformuos juose įprotį pataikauti kitų žmonių nuomonei. Prisiminkite, kad santykiai šeimoje – tai fundamentas jūsų vaiko santykiuose ateityje su kitais žmonėmis, t.y. „suaugusiųjų gyvenime“.

Nežiūrint į tai, kad jūs suteikėte savo vaikui gyvybę ir nemažą laiko tarpą jis visiškai priklausė (priklauso) nuo jūsų, jūs turite žinoti, kad vaikas – tai ne jūs ir ne jūsų tęsinys. Vaikas – tai atskira asmenybė. O asmenybė turi teisę į savo nuomonę, į saviraišką ir į galimybę įgyvendinti savo troškimus, nepriklausomai nuo jų turinio. Tai nereiškia, kad jums, vaiko tapimą žmogumi (asmenybe), reikia leisti tekėti sava eiga. Tiesiog prisiminkite save, savo poelgius ir klaidas. Nesistenkite laikyti vaiko ant „trumpos virvutės“. Tegul jis krenta, kad suprasti, kad tai skausminga ir jis išmoks laikyti pusiausvyrą. Leiskite jam klysti, kad jis pajaustų atsakomybę už savo veiksmus. Jūs jam reikalingi, kad galėtumėte jam pagelbėti tame. Bet tai JO gyvenimas.

Nesistenkite vaiko valdyti ir visame kame stengtis nukreipti. Verčiau būkite jam pavyzdys, kuriuo jis norės sekti. Matydamas, kad jūs pajėgus valdyti savo gyvenimą ir jį statyti pagal savo norus, jis darys tą patį. Atleiskite „pavadžius“. Geriau te bus jie labiau panašūs į apkabinimus, kurie reikiamu momentu gali stipriai susispausti, auklėjimo tikslais. Meilė – tai ne pataikavimas. Tai absoliutus žmogaus priėmimas su visais jo trūkumais ir ydomis.

(Apsilankyta 151 viso, 1 šiandien)