Tėvas ir dukra

Kokią įtaką turi tėtis dukters gyvenime? Pirma, tai pirmasis vyras, kurį ji sutiko gyvenime. Antra, ilgą laiką jis dukrai yra vienintelis. Jų susitikimas įvyko dar tuomet, kuomet ji dar nežinojo, kad vyrų pasaulyje yra daug, kad jie yra skirtingi, ir kad galima „rinktis“. Nuo to, kaip susiklostys tėčio ir dukters santykiai pirmuosius penkis – septynis metus, priklausys, kuo jai bus vyrai užaugus. Ar ji galės jais pasitikėti, tikėtis jų pagalbos, apsaugos ir apskritai suprasti, ką reiškia vyriška meilė?

Egzistuoja posakis, kad vyrams lengva mylėti savo dukras. Kodėl? Visų pirmiausia, su jomis jie gali sukurti beveik idealų bendravimo modelį. Pradžioje tėtis „viena kryptimi“ rūpinasi, saugoja, gina, moko savo dukrą, tuo pat metu išlikdamas stiprus, išmintingas ir autoritetą turintis žmogus iš suaugusiųjų pasaulio. Vėliau, kuomet dukra paauga, ji savo ruožtu imasi rūpintis tėčiu, ir vyras nustoja jai būti tiktai dievinamas ir reikalingas, o tampa objektu, į kurį išliejamas jautrus ir švelnus dėmesys … . Tuo pat metu, susiklostę santykiai, suteikia galimybę tėvui, laikas nuo laiko, pasinerti į savo gyvenimą, darbą, palikti dukrą globoti mamai ir nejausti kaltės jausmo, nei būtinumo aiškintis santykius. Tai yra likti … laisvu! Sakykite, ar ne apie tai svajoja visi vyrai?

Mūsų laikais dukros jau nebėra našta, kurią reikia kaip galima naudingiau ir greičiau patikėti kitam vyrui. Tėčiai nebeturi parinkinėti joms gyvenimo draugo, su dukra nebūtina išsiskirti, atiduodant ją į kitą šeimą. Žinoma, kažkokia prasme šitie klausimai tebejaudina tėvus, tačiau nebedaroma iš to tragedijos, kaip kad anksčiau.

Vyrams lengviau mylėti dukteris, negu sūnūs, todėl, kad moteris – vienintelė būtybė, kurios dėka galima atrasti savyje meilę, nebijant pasmerkimo. Tuo labiau mergaitę, skirtingai nuo berniuko, nereikia mokyti slėpti savo jausmų. Be to, tėčio nespaudžia ir trūkumų našta. Sūnuje, jis pirmiausia mato save, savęs pratesimą, o tai reiškia ir savo silpnąsias vietas. Kad pakeisti tokį požiūrį į vaiką, reikia išmokti matyti sūnuje kitą žmogų ir suteikti galimybę jam pačiam praeiti savo kelią, t.y. nesiblaškyti taisant klaidas, kurias savo laiku padarė jo tėvas arba užbaiginėti tuos darbus, kuriuos jis neužbaigė … . Ir netgi, jeigu vyras teisingai ir išmintingai žvelgia į savo sūnų, jam vis vien reikia susitaikyti su tam tikrais savo įpročiais, kurių jis su malonumu norėtų nematyti sūnuje, kaip veidrodyje. Tuo tarpu su dukra, tėvas jaučiasi laisviau (jis mažiau rizikuoja susidurti su savo netobulumu) ir jam lengviau tapti geru tėčiu.

(Apsilankyta 288 viso, 1 šiandien)


Similar Posts