Šokiruojantys, agresyvūs ir neestetiški aprangos stiliai
Jaunimo mada suaugusiesiems neturi atrodyti graži, kitaip ji praras savo paskirtį, tačiau ja gali sekti tie, kurie nori atrodyti jaunesni
“Susidomėjusi perskaičiau, kad mada gimsta ne dizainerių kabinetuose, o gatvėje. Pagaliau tapo aišku, kodėl ta mada kartais tokia baisi. Kokiam stiliui galima būtų priskirti tai, ką dabar dėvi jaunimas?” – klausia Danutė Kavaliauskienė.
Ta proga tęsiame pašnekesį su žymiu stiliaus profesoriumi Konstantinu Bogomolovu, kuris, atvykęs iš Rygos, rengia būrelį būsimųjų Lietuvos stilistų.
Baikeriais ir rokeriais gąsdino vaikus
“Pirmieji baikeriai pasirodė 1947-aisias. Tai buvo iš karo sugrįžęs jaunimas. Tie vaikinai savo miesteliuose buvo savi ir tuo pačiu svetimi, nes turėjo kitokią patirtį. Savo laisvalaikį jie skirdavo lenktyniaudami motociklais. Tai buvo sportas, o juodos odinės striukės, tankistų ir lakūnų drabužis, tebuvo patogi ir svarbiausia, patvari apranga. Jai beveik nekenkė ištepimas tepalais. Baikeriai išgarsėjo po kelių reportažų, o ypač po 1954 metais Holivude sukurto filmo, kuriame vaidino Marlonas Brando. Odinių striukių pradėjo trūkti, senosios susidėvėjo ir jau 1960 metais fabrikuose pradėtas siūti naujas didelę paklausą įgijęs drabužis. Bemaž tuo pat metu atsirado ir rokeriai, kuriems tiko baikerių stilius, tačiau jie praturtino jį įvairiais atributais”, – pasakoja K.Bogomolovas.
Tuo laikotarpiu baikeriai ir rokeriai garsėjo kaip agresyvūs ir nesuvaldomi, žmonės jais gąsdindavo vaikus. Tačiau ilgainiui jie sukūrė šeimas, užsiaugino pilvukus ir tapo kur kas taikesni. 1990-aisiais jie jau buvo visai nebepavojingi, o stilius ar jo elementai plito toliau. Hipiai išpopuliarino džinsus, baikeriams reikėtų dėkoti už juodos odos drabužius. 1970-1980 metais susikūrė savotiškas šių dviejų stilių hibridas (head bangers, galvakračiai), kuris pildėsi mistikos ir satanizmo elementais, kol galiausiai tapo parodija.
Pankiškas įvaizdis
Pankai, kaip ir kiekvienos kitos gatvės mados pradininkai, siekė šokiruoti savo tėvus. “Balerinos suknelė, vilkima apsiavus kariškais batais ir apsigobus juodos odos striuke, 1970 metais buvo tinkamas būdas tai padaryti. Pridėjus atitinkamą tamsų ir tarsi nubėgusį makiažą bei purvinų plaukų šukuoseną efektas dar sustiprėja. Tai pasigavo Vivjena Vestvud ir panaudojo kurdama “Sex pistols” įvaizdį. Skutimosi peiliukas ir angliškas segtukas žiogelis tapo papuošalais. Pankiška skiauterė “irokėzas” su išskustais šonuose plaukais ir dažytomis sruogomis atsirado beveik po dešimtmečio. Pirmieji pankai tiesiog sulipindavo plaukus”, – pasakoja stilistas ir mados istorijos specialistas.
Greta pankų egzistavo ir gotai (Goths), mėgę mistiką, juodą spalvą, šikšnosparnio siluetą. Juodi drabužiai, baltai dažytas veidas, juodai arba raudonai dažytos lūpos, kryžiai ir voratinkliai – viskas kaip “Elvyros tamsos valdovės” garderobe. Pakartotinas šio stiliaus populiarumo pliūpsnis pastebėtas 2000-aisiais.
Juodos dirbtinės odos, itin aptempiančios kūną, o pagal modelius primenančios “seks šopų” asortimentą, drabužiai priskirtini jau kitam – “Pervs” stiliui.
Drabužiai iš šiukšlyno
Dabar gatvėje galime pastebėti tam tikrus elementus iš jau minėtų stilių, tačiau improvizacijoms panaudojami dar keli paskutiniųjų praėjusio amžiaus dešimtmečių gatvės stiliai. Tai “granžas” (grunge), reiškiantis šiukšles ir atmatas. Sakydami, kad “bomžai” vilki būtent tokio stiliaus drabužius, neapsiriktume. Purvinos spalvos, suglamžytos medžiagos, drabužiai ne pagal dydį, smunkančios kelnės, siauručiai švarkai, siūlės gerojoje pusėje – visa tai nesunkiai atpažįstama. Tačiau pažvelgę į parduotuves ten dar teberasime palaidinių neapsiūlėtais kraštais ir švarkų, kurių atlapai yra iš atspurusių siūlų.
Šis stilius pasireiškia ir tuo, kad drabužiai vilkimi “neteisingai” – graži gėlėta vasarinė suknelė apsivelkama virš sportinių marškinėlių ilgomis rankovėmis. Vilkint skirtingo ilgio drabužius – trumpesnis viršuje. Šis stilius sukėlė nemažą perversmą roko muzikantų aprangoje ir net išstūmė odinius drabužius.
Visiems senų drabužių neužtenka, ir dizaineriai ima kurti glamžytus, nutįsusius drabužius. Taip į madą ateina ir tarsi blogai nukirptų bei nudažytų plaukų šukuosenos, išsipešę marškiniai, ant storo megztinio vilkima lengva suknelė ir panašūs dalykai, kurie jau nieko nebešokiruoja.
Kita gatvės stiliaus kryptis (Vintage) į dienos šviesą ištraukė senus drabužius. Pablukusi ir kandžių pragraužta suknelė derinama prie šiuolaikinės aprangos. Bet senų drabužių visiems neužtenka, todėl jie sendinami dirbtinai. Taip atsiranda nauji išblukę audiniai, skylutės, vakarinė suknelė nuplėštu kraštu ar atitrūkusiais mezginiais. Seni daiktai dera su prabanga, juos vilkinti moteris atrodo tarsi grafienė, tapusi “bomže”. Tai patogus stilius, nes galima dėvėti net sugadintus daiktus.
Šiuolaikinei madai įtakos turi ir dekonstruktyvizmas. Drabužiai pasiūti taip, tarsi būtų neįmanoma jų dėvėti, viename sumaišytos skirtingos medžiagos ar ilgiai, viskas dar ir keistai susiūta tarpusavyje. Dar kitas stilius (Fusion) skatina viską maišyti tarpusavyje. Tarsi žmogus rengtųsi tai, kas pakliuvo po ranka, visai nesukdamas galvos dėl to, kaip tai dera. Romantinis sijonas, džinsinis švarkelis arba suknelė ir sportinis švarkas. Patys daiktai nėra ekstravagantiški, esmė – keistas derinys.
