Smurtas prieš vaikus šeimoje – visuomenės ignoruojama problema

Šeima vaikui yra viskas, ji apgaubia jį meile, šiluma, globoja ir saugo nuo įvairiausių negandų ir nelaimių. Šeimoje vaiku rūpinasi patys brangiausi jam žmonės – mama ir tėtis.
Tačiau ne visose šeimose yra taip, kaip turėtų būti…ir vaiko tėvai pakelia ranką prieš savo atžalas.
Policijos departamento prie VRM Policijos informacijos centro paros įvykių suvestinių duomenimis, per 2002-ųjų metų pirmąjį pusmetį šalies policijos įstaigose užregistruota 16 pranešimų apie nukentėjusius nuo smurto nepilnamečius.
Policija ne visada turi galimybių apsaugoti vaikus nuo smurto jų namuose. Apie tokius atvejus dažniausiai sužinoma tik tada, kai įvykdytas nusikaltimas ir apie jį pranešta policijai. Visuomenėje matoma tendencija, kad smurtas prieš vaikus yra smerkiamas, tačiau kartais ši problema visai ignoruojama. Visuomenė dar nėra pakankamai aktyvi sprendžiant smurto prieš vaikus problemą, užtikrinant jų teises ir teisėtus interesus bei garantuojant elementarų jų gerbūvį asocialiose šeimose. Dauguma suaugusiųjų netiki, kad kiti suaugę žmonės gali skriausti vaikus, tačiau fizinis smurtas yra dažnas daugelyje Lietuvos šeimų.
Analizuojamu laikotarpiu užregistruoti 29 pranešimai apie vaikus, patyrusius tėvų, artimųjų ar kitų kartu su jais gyvenančių asmenų smurtą, iš jų 3 – apie vaikų nužudymą. Daugiausia gauta pranešimų apie sumuštus vaikus.
Dažniausiai pirmieji, oficialiai susiduriantys su vaikais, patyrusiais smurtą, yra gydytojai. Per nagrinėjamus metus Lietuvos gydymo įstaigose gydytas 141 vaikas, patyręs smurtą. Iš jų – 111 patyrę fizinį smurtą, 11 – seksualinę prievartą ir 14 – psichologinę prievartą; 15 vaikų mirė. Tačiau šie skaičiai neabejotinai yra daug mažesni už realią situaciją. Artimieji tokio pobūdžio informaciją slepia, tai yra sunkiai įrodoma.
Smurtą prieš vaikus pirmiausiai lemia socialinė-ekonominė padėtis visuomenėje. Lietuvoje smurtui prieš vaiką yra palankios sąlygos: būstų problema, didelė bedarbystė, alkoholizmo problema. Glaudžiai susiję yra smurtas ir nesirūpinimas vaikais.
Norint ištirti vaikų fizinio smurto paplitimą šeimose, Vilniuje buvo atlikta sociologinė mokinių apklausa. Tyrimas parodė, kad beveik pusė vaikų buvo gąsdinami, jog bus nubausti fizinėmis bausmėmis ar patyrė suaugusių šeimos narių įvairų fizinį smurtą. Dažniausias fizinis smurtas prieš vaikus – mušimas kokiu nors daiktu (diržu ir pan.). Vaikai nurodė, kad dažniausiai smurtinių priemonių imasi tėvas. Tyrimas parodė, kad dažniausiai fizinį smurtą naudoja (1) žemesnio išsilavinimo ar praradę darbą tėvai; (2) skurdas skatina tėvų agresyvumą; ir (3) fizinės prievartos prieš vaikus atvejai yra dažnesni šeimose, kuriose vartojamas alkoholis.

Smurtas – tai pavojingas reiškinys, kurio dėl staigumo ir netikėtumo ne visada įmanoma išvengti, nes smurtautojo ketinimai neteisėtu būdu pasipelnyti apiplėšiant, prievartaujant turtą, pinigus, kitas materialines vertybes, būna iš anksto suplanuoti.
Smurtas įvyksta tada, kai stiprus silpnesniojo atžvilgiu rodo savo pranašumą. Smurto prieš vaikus atvejai dažnai kartojasi, tai nėra išskirtinių aplinkybių sutapimas (nors tėvai tai aiškina būtent taip).
Smurtas prieš vaiką yra bet koks fizinis bei emocinis jo įskaudinimas, seksualinė prievarta, nesirūpinimas vaiku, galintis sukelti ligą. Taip pat, vaikas, būdamas smurto šeimoje liudininkas, tampa nuskriaustu vaiku, taip pat, kaip ir smurtą patyręs vaikas.
Apsaugoti vaiką nuo smurto šeimoje – sunkiausia, nes mūsų visuomenėje vis dar stipriai vyrauja nuomonė, kad tai, kas vyksta šeimoje, – tai tik tos šeimos reikalas, ir aplinkiniams nėra ko kištis. Gana dažnai paaiškėja, kad vaiko giminaičiai ar kaimynai žino apie smurto prieš vaikus atvejus šeimoje, bet nesivargina pranešti apie tai atitinkamoms institucijoms. Jie tarsi stručiai, įkišę galvą į smėlį, apsimeta, kad nemato problemos ir nepadeda skriaudžiamam vaikui. Kartais suaugusieji, netgi teisina kitus smurtaujančius prieš vaikus suaugusiuosius „su tais vaikais kitaip neina susikalbėti“ arba „kai aš buvau vaikas, mane tėvai irgi lupdavo net už mažiausius prasižengimus“.
Būna, kad vaikai apie patiriamą smurtą šeimoje pasiguodžia draugams, o šie apie tai papasakoja savo tėvams, bet ir draugų tėvai nelinkę kištis į kitos šeimos problemas.
Taip sukasi „užburtas ratas“, kai vaikas, nesulaukdamas aplinkinių pagalbos, nebežino, kas jam galėtų padėti.

Prieš

Visuomenei smurto prieš vaikus šeimoje problema yra labai opi ir visokiais įmanomais būdais stengiamasi ją spręsti. Ta kryptimi dirba nemažai įvairių sričių specialistų, kurie dirba su mažamečiais ir nepilnamečiais vaikais. Dėl galimų smurto atvejų prieš vaikus informuoti lopšelių-darželių, kitų ikimokyklinių įstaigų, mokyklų darbuotojai, kurie, pastebėję nors kokių simptomų, būdingų smurtą patyrusiam vaikui, apie tai praneša vaikų teisių apsaugos tarnybai.
Mokykla vaidina didelį vaidmenį smurto prieš vaikus prevencijos srityje. Siekdama užkirsti kelią nepilnamečių nusikalstamumui ir nusikalstamumui prieš nepilnamečius, mokyklų administracija bendradarbiauja ne tik su psichologais, socialiniais darbuotojais, bet ir su policija. Visi dirbantieji auklėjamąjį ir prevencinį darbą su vaikais stengiasi būti vieningi ir kryptingai organizuoti savo darbą.

www.sveikaszmogus.lt

(Apsilankyta 167 viso, 1 šiandien)