Šeimos vertybės: kaip vaikus išmokyti pakantumo ir tolerancijos?

Tolerantiškas žmogus atvira širdimi priima įvairovę ir nesusidaro išankstinės nuomonės apie kitą žmogų, kuris skiriasi rase, religija ar lytimi. Jei mes norime gyventi harmoninguose santykiuose su savimi, aplinka, mus supančiais žmonėmis, turime susikoncentruoti ties bendrybėmis, o ne ties skirtumais. Tolerantiškas žmogus taip pat pasižymi lankstumu, o apie kitus mano, kad šie turį teisę būti tokie, kokie yra, ir gali gyventi taip, kaip nori, jei tai nekenkia kitiems žmonėms. Tai, kaip žmogus vertina kitą žmogų, didžiąja dalimi priklauso nuo to, ko ir kaip jis buvo mokomas vaikystėje. Štai keletas patarimų, kaip ugdyti toleranciją:

  • Pratinkite savo vaiką prie aplinkinių žmonių. Kūdikiai iš prigimties nenujaučia žmonių skirtybių. Bet ilgainiui, kai ima augti, pradeda lyginti savo tėvus su kitais žmonėmis. Nuo to niekur nepabėgsi – visuomet tėvai ir kiti žmonės skirsis, bet norint yra įmanoma vaiką pripratinti prie aplinkinių. Prieš paliekant vaikų kitų priežiūrai, pabūkite šiek tiek kartu su vaiku ir kitu žmogumi, kad vaikas priprastų ir iškart nepajaustų nemalonaus skirtumo. Tegu vaikas suprantas, kad kitas žmogus yra patikimas.
  • Supažindinkite vaiką su įvairove. Normalu, kad maži vaikai yra linkę pastebėti, kaip kitas žmogus atrodo: ar jis žemas, aukštas, ar storas, plonas, o gal kitos odos spalvos ar lyties. Vaikas pamato skirtumus tarp savęs ir kitų žmonių, jiems darosi smalsu. Pastebėkite ir reaguokite į tą smalsumą. Pavyzdžiui, jei matote, kad vaikas stebisi kitu žmogumi, kurio plaukau skiriasi nuo jo, galite pasakyti: Jo plaukai yra tiesūs, o tavo – garbanoti“. Tegu jūsų vaikas turi tokias lėles, dėliones, žaislus, knygas ir kitus daiktus, kurie atspindėtų rasinius ir kultūrinius skirtumus.
  • Kontroliuokite gėdingus momentus. Vaikai turi įprotį garsiai komentuoti kitus žmones, jei jie yra „kitokie“: „Kodėl ta mergaitė tokia ruda?“ arba „Kodėl tas dėdė toks storas?“. Reikia žinoti, jog vaikai taip sakydami nejaučia pykčio, pagiežos „kitokiems“, jų neteisia, o tiesiog normaliai vaikiškai stebisi. Tėvai tuo metu neturėtų imti rausti iš gėdos, o tiesiog paprastai, normaliai, koncentruotai paaiškinti: „Ši mergaitė yra labai gražiai ruda, nes jos tėveliai taip pat yra rudos odos“. Taip pat paaiškinkite vaikams, kad jų garsūs komentarai apie kitus žmones gali juos užgauti. Vaikai tai tikrai supras, nes jie linkę reaguoti, jei kitam žmogui liūdna. Paprašykite, kad vaikai užduotų klausimus tyliai.
  • Perženkite stereotipus. Vaikai, ypatingai mokykloje, yra mokomi paprastų ir elementarių terminų, pavyzdžiui: kiti vaikai yra „tik“ geri arba blogi, geriausi draugai arba blogiausi priešai. Mokoma tik juodo arba balto, pamirštant, jog pasaulis yra šimtą kartų margesnis. Vaikų mąstymą formuoja ir tai, jog berniukai ir mergaitės paprastai būna mokyklose ar darželiuose atskirti. Tokiu būdu vaikai gali lengvai atstumti „kitokius“, nebebendrauti su jais. Tėvai privalo pakoreguoti vaikų „viskas arba nieko“ mąstymą. Nepamirškite su vaikais pasikalbėti ir apie neįgaliuosius.
  • Supažindinkite savo vaikus su kitos kultūros vaikais. Betarpiškas, ne tik iš paveikslėlių išmoktas, bendravimas su „kitokiu“, paskatins vaiką suprasti, jog kiti „nėra tokie blogi“, nepaisant fizinių skirtumų. Viską lemia bendravimas, o ne išvaizda.
  • Stebėkite savo elgesį. Vaikai linkę mokytis iš „autoritetų“. Šiuo atveju tai – tėvai. Jei mokysite vaiko tolerancijos, o pats, kad ir netyčia, kokioje situacijoje ką nors leptelėsite, vaikas pasimes ir, greičiausiai, ims pavyzdį ne iš jūsų žodžių, o veiksmų.
(Apsilankyta 378 viso, 1 šiandien)


Similar Posts