Šampanas

Šampano gėrimo procesas apipintas daugeliu tradicinių subtilybių.
Pirmiausia, šampanas į stalą patiekiamas atšaldytas iki 7-9 laipsnių. Tokia temperatūra pabrėžia gėrimo skonį ir atskleidžia kvapų puokštę.
Putojantis vynas šaldomas specialiame kibirėlyje, kuris pripildomas ne ledų (kaip įpratę galvoti mes), o ledinio vandens su jame plaukiojančiais ledukais.
Butelis atidaromas kaip galima tyliau, vengiant pasišaudymų ir pasilaistymų – taip tik išgarinama angliarūgštė.
Šampanas pilstomas du kartus taip, kad srovė lėtai “šliuožtų” taurės kraštu (taip vynas mažiau putoja).

Iš ko geriamas šampanas? Gurmanai pirmiausia kreipia dėmesį į taurės formą. Dažniausiai naudojama “flute” taurė, kurios “žiedas” pirmiausia platėja, po to šiek tiek siaurėja. Rečiau naudojamos plačios taurės, – jose šampanas greičiau išsikvepia.
Kita būtina šampano taurių sąlyga – absoliučiai lygus stiklo paviršius. Gėrimo vertintojai nepripažįsta jokių kitų medžiagų: spalvotas stiklas iškreipia gėrimo spalvą, o žaižaruojantis krištolas trukdo mėgautis burbuliukų žaismu. Tiesa, daugelis taurių gamintojų mano, kad lygus paviršius gesina šampano žėrėjimą ir dugne įspaudžia mažą žvaigždutę.

Patikrinti šampano kokybę paprasta: iš ką tik pripiltos taurės šampano vidurio kyla daug mažutėlių burbuliukų, kurie vėliau išsisklaido į periferiją. Kuo ilgiau išlieka šis dailus apvadėlis, tuo šampanas geresnis. Tikrai gero gėrimo burbuliukai išlieka iki 10-12 valandų. Prastos kokybės gėrimo burbuliukai stambūs ir neilgai išsilaiko taurės paviršiuje.

Šampanas – universalus gėrimas: juo galima užgerti daugelį patiekalų. Austrės, ikrai, žuvis, paukštiena, biskvito gaminiai tik sustiprina vyno skonį. Be to, šampanas – absoliučiai pilnavertis gėrimas – jį galima gerti vieną.