Pieniniai dantys
Ne veltui sakoma, kad pats baisiausias skausmas yra danties. O kai suskausta dantuką mažam vaikui, tėvus apima neviltis. Ypač tada, kai vaikui skauda, o jis nenori išsižioti. Vaikų odontologų Lietuvoje nėra labai daug, paprastai mažuosius gydo ir bendrosios praktikos gydytojai odontologai.
Kaip elgtis su mažaisiais pacientais, teiraujamės Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojos, vaikų odontologės Vilmos Brukienės.
Neretai tėvai dar tiki mitu, kad pieninių dantų taisyti nereikia. O ką sako profesionalai?
Iš tiesų tėvai girdėdavo tokią informaciją, bet tai netiesa. Džiugu, kad šiais laikais ir patys tėveliai pradeda reikalauti odontologų, kad vaikus gydytų (nors jie kartais ir sako, kad nereikia).
Galima ir reikia taisyti sugedusius pieninius dantis. Žinoma, niekas nesiginčija, kad vaikas turi teisę nejausti skausmo. Tačiau, kaip jis išmoks rūpintis pieniniais dantimis ir kokius suformuosime higienos įgūdžius, taip jis prižiūrės ir nuolatinius dantis. Vaikas nesuvoks skirtumo, kodėl pieniniais dantukais nereikėjo rūpintis, o nuolatiniais – reikia.
Be psichologinių bei fizinių yra daugybė odontologinių priežasčių, kodėl būtina nuo mažens rūpintis dantukais. Bet kokia infekcija burnos ertmėje yra pavojinga vaiko sveikatai. Kiekvienas pieninis dantis saugo vietą nuolatiniam dančiui. Kodėl šiuo metu mes turime tiek daug sukandimo anomalijų, ortodontinių problemų? Viena iš priežasčių yra ta, kad anksčiau pieniniai dantys buvo negydomi, paprasčiausiai ištraukiami, todėl ir išsivystydavo įvairiausios sukandimo anomalijos.
Odontologai tikrai žino, kad pieniniai dantys yra svarbūs, bet vengia gydyti gal ir dėl to, kad su vaikais dirbti yra gana sunku. Tikrai ne visi žino, kaip teisingai gydyti pieninius dantis, kadangi šis gydymas nėra identiškas suaugusių žmonių dantų gydymui. Būna situacijų, kai gydymas netgi labai skiriasi.
Ar Lietuvoje turime odontologų, kurie specializuojasi gydyti tik vaikų dantis?
Taip, rengiami gydytojai specialistai vaikų odontologai.
Kuo ypatingas vaikų dantų gydymas? Juk pirmiausia, ko gero, reikia vaiką „prisijaukinti“…
Dažnai tėvai pasakoja, kad pirmą kartą nuėjęs pas gydytoją odontologą vaikas tikrai nieko nebijojo. Pradeda bijoti nuo antro, trečio karto. Jeigu iš tiesų taip atsitiko, iš dalies gali būti kaltas ir gydytojas.
Kad vaikas jaustųsi saugus, turi dirbti visa komanda: gydytojas, tėvai, turi stengtis ir pats vaikas. Kokios dažniausiai būna medikų klaidos? Kadangi pas mus patenka daug vaikų, kurių jau niekas nenori gydyti, galiu pasakyti, kad dažniausią klaidą daro gydytojai, neužtikrindami beskausmių procedūrų. Tai patvirtina ir tėvai – jie pasakoja, kad vaikas pirmą kartą nebijojo, bet jam stipriai suskaudo, tad kitą kartą mažylis jau atsisako išsižioti. Pagrindinis gydytojo tikslas – užtikrinti, kad vaikui neskaudėtų.
Kai kas mano, kad mažiesiems, ypač gydant pieninius dantis, nuskausminti nereikia. Tarp tėvų paplitę mitai, kad esą pieniniai dantys neturi „nervų“, šaknų. Gydytojai puikiai žino, kad tai netiesa. Žino, bet visgi vengia nuskausminti. Jeigu mažajam pacientui skaudės, gydytojas niekuomet nepelnys vaiko pasitikėjimo. Juk ir suaugę žmonės taip pat nenori taisytis dantų, jei skauda, o ką jau kalbėti apie vaikus, jie ne tokie pakantūs skausmui.
Žinoma, yra situacijų, kada, net ir labai stengiantis sunku išvengti skausmo. Kalbu apie apleistus ir ilgą laiką neprižiūrėtus dantis. Dėl prasidėjusių ūmių uždegimų, patinusių minkštųjų veido audinių tėvai neretai gali kaltinti tik patys save. Pasitaiko, kad esant tokiai ūmiai būklei sunku išvengti skausmo, vaikui tenka pakentėti. Todėl reikia žinoti, kad viso to galima išvengti, jeigu vizitas pas odontologą nebus ilgai atidėliojamas.
Jeigu vaikas bijo išsižioti jau patį pirmą kartą, reikia ieškoti kitų psichologinių priežasčių. Gal susitikimo su odontologu bijo ir patys tėvai? Vaikai greitai pajunta, kokias emocijas išgyvena tėvai. Ypač mama, nes vaikutį ir motiną sieja ypatingas ryšys.
Jeigu vaikas bijo pirmo apsilankymo pas odontologą, dažniausiai jis bijo ir kitų medikų. Tokiu atveju tėvai turi labai pasistengti įveikti ne tik savo baimes, bet ir paruošti vaiką būsimam susitikimui.
Ne visi tėvai nori bendradarbiauti su medikais. Tuomet vienintelis prašymas – bent netrukdyti. Būna tokių situacijų, kai gydytojai tiesiog paprašo tėvų išeiti iš kabineto ir nedalyvauti gydant, nes perdėtas rūpestis ir nuolatinis klausinėjimas, ar neskauda, kaip jautiesi, gali sukelti nereikalingą sumišimą. Vaikas pradeda galvoti, kad gal jau turi pradėti skaudėti… Netgi reikėtų vengti kartoti žodį „skausmas“, surasti kuo jį pakeisti.
Paprastai tėvai, jei mažyliui dar nėra 3 – 3,5 metų, būna šalia jo, kol gydomi dantys. Bet vyresni vaikai jau yra psichologiškai subrendę ir pasirengę kartais ir nemalonioms odontologinėms procedūroms.
Pasitaiko tėvų, kurie nesako vaikui tiesos, kas jo laukia. Vaiko apgaudinėti negalima. Labai klysta tėvai ir gydytojai, vaikui sakydami, kad tegu jis išsižioja, o gydytojas tik pažiūrės ir nieko nedarys. Vaikas patiki, išsižioja, o gydytojas puola ką nors daryti, tada vaiko pasitikėjimas prarastas ilgam.
Pasitaiko ir per daug griežtų tėvų, kurie vaikus gąsdina, jeigu esą šie neklausys, bus nuvesti pas policininką arba odontologą. Argi galima vėliau tikėtis, kad vaikas nebijos eiti pas gydytoją?
Jeigu vaikas yra sunkaus charakterio, išlepintas, gydant geriau jį atskirti nuo tėvų. Jeigu vaikas yra įpratęs neklausyti savo tėvų, tai lygiai taip pat gali bandyti elgtis ir su gydytoju. Medikas turi būti švelnus ir geras, bet privalo išsaugoti autoritetą. Vaikas turi suprasti, kad atėjus pas gydytoją, galioja tam tikros elgesio taisyklės ir jų reikia laikytis.
Ar būna situacijų, kai vaiko visgi nepavyksta pražiodyti? Ką tuomet darote?
Jeigu vaikui daugiau nei ketveri, dažniausiai susitarti pavyksta. Žinoma, tai kartais gali užtrukti ir valandą, ir dvi. Jeigu nepavyksta, o dažniausiai taip nutinka, kai tenka gydyti dvejų metų ar dar mažesnius vaikus, tenka griebtis medikamentinių priemonių, vadinamosios sedacijos, t. y. atliekama bendroji nejautra, liaudiškai tariant, „užmigdoma“.
Tokiais atvejais stengiamasi užgydyti visus dantis vienu metu. Jeigu tik įmanoma, reikia stengtis išvengti šios procedūros, nes tai yra papildoma intervencija į vaiko organizmą. Bet jei tai būtina, tėvai privalo nuosekliai laikytis gydytojo anesteziologo-reanimatologo nurodymų. Tokiu būdu įvairių komplikacijų rizika sumažinama iki minimumo.
Viso organizmo nejautra nepigiai kainuoja…
Vaikams iki trejų metų, taip pat bet kokio amžiaus neįgaliems pacientams dantų gydymas taikant bendrąją nejautrą atliekamas nemokamai. Kitais atvejais vaikų tėvams tenka susimokėti patiems. Be abejo, skubi pagalba taip pat teikiama nemokamai.
