fainulka

Padėkime vaikui kalbėti

Gimus sveikam kūdikėliui, dažnai tėvai tikisi, kad jis savaime augs linksmas ir žvalus. Dar dažnai pasitaiko atvejų, kai daugiausia dėmesio skiriama šilumai, aplinkai, maistui, o bendravimas su mažučiu visai pamirštamas, manant, kad jis toks mažas ir nieko nesupranta. Tuo tarpu dabartinė statistika negailestinga: smarkiai daugėja vaikų, turinčių įvairių sutrikimų, o kalbiniai sutrikimai tarp jų dažniausi. Ypač nedovanotina, kai problema išryškėja tik mokykloje, kuomet įveikti ją tampa daug sunkiau.

fainulkaPožiūrio formavimą apsunkina tai, kad mokslas lig šiol negali tvirtai ir aiškiai įvardyti kaip vaikai mokosi kalbėti, kas turi didžiausią įtaką. Vieni psichologai (pavyzdžiui, B. E. Skineris) mano, kad kalbos išmokimą sąlygoja aplinka bei paskatinimai, o kiti (pavyzdžiui, N. Chomskis) mano, kad kalbos išmokimas yra užprogramuotas smegenyse. Naujausi tyrimai rodo, kad kūdikiai, su kuriais daug kalbama, vėliau turi platesnį žodyną nei tie, su kuriais kalbėta mažiau. Kad ir kaip būtų, išmokti kalbėti kūdikis gali tik bendraudamas.

Yra žinoma, kad jau ketverių dienų kūdikėlis reaguoja į motinos balsą: išsigąsta didelio nepažįstamo garso, tačiau nurimsta išgirdęs pažįstamą tembrą. Taip pat tyrimai parodė, kad keturių dienų kūdikėlis aktyviau čiulpia, yra daug ramesnis, kai girdi aplinkoje tą kalbą, kuria kalbėjo besilaukdama jo mama.

Tad mamoms pateikiame keletą praktinių patarimų, kurie padeda vaikui tinkamai vystytis ne tik emocine, bet ir kalbine prasme.

• Pradėkite kalbėti su savo mažyliu dar tada, kai jis pilvelyje. Daugiamečiai psichologiniai tyrimai rodo, kad padeda muzikos ir poezijos klausymasis.

• Bendraukite su mažyliu taisyklingai, aiškiai artikuliuodami garsus, padėkite jam ,,iliustruodami“ savo kalbą čia pat paimdami meškiuką, mašinytę ar zuikį.

• Kalbėkite žiūrėdami kūdikėliui į akis, trumpais, bet aiškiais sakinukais, darykite pauzes lyg laukdami atsakymo…

• Įsivaizduokite, kad kūdikio auginimas – pasiruošimas dirbti sporto komentatoriumi. Tik kalbėti reikia ne apie krepšinį, o apie viską, ką mato jūsų akys. Net nepajusite, kaip dažniausiai vartojami žodžiai bus pirmieji, kuriuos ištars jūsų kūdikis. Maža to, jūsų mažylis daug daugiau žinos ir pradės mąstyti. Pavyzdžiui, žaidžiant, galima sakyti: „Dabar imam žalią spalvą, po to – imam geltoną“ arba „Aunamės pirmą batuką, o dabar – antrą“ . Nėra abejonių, kad vaikui, su kuriuo taip kalbėta, bus lengviau ir skaičiuoti, ir skirti spalvas, dešinę/kairę, didelį/mažą, purviną/švarų ir pan.

• Daugelis tėvų yra girdėję, kad su kūdikiu kalbant nereikia švepluoti ar lementi, todėl bando šeimoje kalbėti taip, kaip su suaugusiais. Nei viena, nei kita nėra gerai. Su mažyliais reikia kalbėti paprastais sakiniais, juos pakartoti, dažnai parodyti tai, apie ką kalbate. Toks kalbėjimas leidžia kūdikiui sukaupti dėmesį į sakomus žodžius. Pavyzdžiui, „Pažiūrėk, koks didelis, mielas šuniukas!” arba „Kur močiutės akiniai? Ten akiniai, taip?!“ ir pan.)

• Nepatingėkite dainuoti, skaičiuoti, deklamuoti, žaiskite pirštukų žaidimus su savo atžalėle. Kai žodžiai siejami su judesiu ar veiksmu, kūdikio supratimas plečiasi .Prisiminkime iš vaikystės : “Katu, katu katutes“, „Josim, josim į turgelį“, „Myliu, myliu, spust!” ir daugybė kitų yra ne laiko švaistymas , o puikūs žaidimai, kurie lavina jūsų kūdikio kalbinius gebėjimus. Skaitykite. Galite skaityti nuo tos akimirkos, kai parsivežate kūdikį namo, tačiau kasdieniniu užsiėmimu tai turi tapti nuo 6 mėnesių. Visų pirma, taip jūsų kūdikis ne tik pamėgs knygas (jos jam asocijuosis su jūsų balsu, jūsų kūno šiluma), bet ir tobulės jo kalba, plėsis žodynas, jis išmoks sieti tai, ką girdi, su tuo, ką mato.

• Prisiminkite lopšines: tai mažyliui teikia ne tik emocinį saugumą, kuria tarp jūsų abiejų ypatingą ryšį, tai padeda ir jo kalbos lavėjimui. Štai neseniai JAV atliktas tyrimas įrodė, kad vaikams, kuriems buvo dainuotos lopšinės, mokykloje sekėsi dar geriau nei tiems, kurių tėvai nuolat klausėsi…Mocarto.

• Jūsų ir mažylio bendravimas taps artimesnis, o kalbos lavinimas taps lengvesniu, jei kalbėsite apie tai, kas vaikui įdomu. Pastebėję, kad kūdikis rodo susidomėjimą, pakalbėkite apie tai. Vadinasi, jei norite būti efektyviu pokalbių su kūdikiu partneriu, jums reikės ne tik daug kalbėti su juo, bet ir išmokti suprasti.

Nepaisant visų profilaktinių priemonių, jūsų mažyliui dėl įvairių priežasčių gali būti sunku taisyklingai kalbėti, tad primename, kad tam tikrais atvejais vertėtų kreiptis į gydytojus, o vyresniame amžiuje į logopedą. Jų pagalbos reikia jeigu:

• Mažylis visiškai neguguoja;
• Mažylis iki dvejų metukų neištarė nė žodžio;
• Jei pusantrų metukų vaikas nereaguoja į kvietimą, pvz. ,,ateik pas mane “, ,,paimk batuką “ ir t.t.
• Jei sulaukus ketverių netaria priebalsių;
• Jei sulaukus penkerių netaria ,,š“ ir ,,ž“;

Primename, kad iškilus mažiausiems įtarimams, reiktų konsultuotis, specialistai jau apie pusės mėnesio kūdikėlį gali daug pasakyti, tad vilkinti ir laukti, kad problemos išsispręs savaime, nepatartina.

(Apsilankyta 314 viso, 1 šiandien)


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.