Paauglių sportas ir piktnaudžiavimas papildomomis medžiagomis

Steroidų bei kitų sportinį pajėgumą gerinančių preparatų vartojimo istorija siekia 1930 metus, kai buvo pradėti vartoti testosterono analogai. Šiuo metu sportiniam pajėgumui gerinti vartojama daug įvairių preparatų – pradedant steroidais ir baigiant modernesniais, sudėtingesniais hormonais, tokiais kaip sintetinis eritropoetinas ir žmogaus augimo hormonas. Tokius preparatus vartoja daugiau nei milijonas amerikiečių, tarp jų apytikriai 250 tūkstančių paauglių.

Kokius preparatus vartoja kultūristai ir paaugliai? Dažniausiai vartojami geriamieji steroidai yra oksandrolonas (Oxandrin), oksimetolonas (Anadrol), metandrostenolonas (Dianubol) ir metenolono acetatas (Primobolan). Nandrolono dekanoatas (Deca Duraboloin, dažnai dar vadinamas „Deka”), stanozolis (Winstrol) ir testosterono cipionatas ar enantatas yra injekuojamieji steroidai.

Dažniausiai įvairūs steroidiniai preparatai išgeriami per vieną kartą arba dozuojama laikantis piramidės principo, t.y. steroidų dozės padidinamos per 6–12 savaičių. Kiti piktnaudžiauja steroidais cikliškai, kada įvairių steroidų geriama kelias savaites ar mėnesius ir daroma panašios trukmės pertrauka, po kurios vėl pradedama gerti steroidų.

Vienas iš pradinių preparatų, kuriuos vartojo sportininkai, buvo androstenedionas. Tai dehidroepiandrosterono (DHEA) metabolitas bei testosterono pirmtakas. Pasak gyd. S.Achar, šis preparatas sportinės išvaizdos nepagerina, tačiau gali labai sumažinti didelio tankio lipoproteinų (DTL) koncentraciją.

Kreatinas yra vienas iš populiariausių maisto papildų sportuojantiesiems. Kreatino papildas padidina kreatinfosfato kiekį raumenyse ir pagreitina kreatinfosfato atsinaujinimą pertraukų tarp trumpų ir intensyvių krūvių metu. Nors šis preparatas nėra draudžiamas vartoti, į jį, pasak gyd. S.Achar, reiktų atkreipti dėmesį, nes kreatinas gali veikti kaip skatinamoji priemonė ir vaikai gali aktyviau pradėti vartoti kitus nelegalius sportinį pajėgumą gerinančius preparatus.

Iš tiesų kūnui tobulinti preparatų yra labai daug, jų visų neįmanoma spėti sužiūrėti. Pavyzdžiui, karčiojo apelsino žievelė yra simpatomimetikas, kurio poveikis mirštamumui nuo širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų yra toks pat, kaip ir efedrino. Kita vertus, galima pasidžiaugti, kad dauguma internetu parduodamų anabolinių steroidų preparatų yra suklastoti ir juose pačių steroidų nėra. Todėl, nors vaikai ir praranda pinigus, bet tai padeda jiems išsaugoti savo gyvybę.

Klomifeno citratas maskuoja steroidų sukelto androgeninio poveikio rezultatus, o diuretikai padeda pašalinti dėl steroidų organizme besikaupiantį skystį, todėl skysčių sąskaita padidėjusi kūno masė mažėja.

Anabolinių steroidų vartojimo medicininės indikacijos yra tik kelios, pvz., įgimtas ar įgytas hipogonadizmas. Šioms būklėms gydyti dažniausiai skiriamos fiziologinės dozės (atitinkančios 2–10 mg testosterono per parą), kurios yra daug mažesnės nei tos, kokios vartojamos sportiniam pajėgumui pagerinti.

Neigiamas anabolinių steroidų poveikis. Veikiant anaboliniams steroidams, didėja raumenų masė, taip pat didėja širdis, kepenys ir inkstai. Anaboliniai steroidai slopina organizmo natūralių gliukokortikosteroidų aktyvumą, todėl jie dar vadinami antikataboliniais preparatais. Jie sumažina spermos kiekį, kuris sumažėjęs išlieka nuo šešių iki devynių mėnesių.

Vieno suomių tyrimo metu buvo vertinama reliatyvi mirtingumo rizika tarp sunkiaatlečių čempionų ir kontrolinės grupės. Teigiama, kad mirtingumo rizika sunkiaatlečių grupėje buvo 4,6 karto didesnė. Kito tyrimo metu nustatyta, kad pacientams, kurie vartojo anabolinių steroidų, dažniau pasireiškė priklausomybė nuo vartojamų preparatų, psichikos sutrikimai, nespecifiniai traukuliai ir krūtinės skausmas. Mirtingumo rizika pacientams, vartojusiems anabolinių steroidų, vertinant pagal šansų santykį (ŠS) buvo 20,43 (95 proc. PI: 10,56–35,70), o nevartojantiems steroidų ŠS buvo 6,02 (95 proc. PI: 3,77–9,12).

Problemos mastas. Beveik visi sportininkai vartoja nereceptinių sportinį pajėgumą gerinančių preparatų. Nustatyta, kad per Sidnėjuje vykusias olimpines žaidynes kiekvienas olimpietis kasdien vartojo vidutiniškai po 18–25 preparatus. Medicinos technologijoms ir vaistų pramonei žengiant į priekį, sporto pasaulyje daugėja piktnaudžiavimo įvairiomis medžiagomis galimybių. Paskutiniu metu labai populiarus vaistas sportiniam pajėgumui gerinti tapo žmogaus augimo hormonas, kuriam veikiant gali atsirasti akromegalija. Neseniai sukurtas ir testas, kuriuo galima nustatyti rekombinantinį žmogaus augimo hormoną, tačiau šio testo dar nepritaikė nė viena didžioji sporto lyga. Gyd. S.Achar teigimu, kita pakopa, kuri padėtų tobulinti kūną, bus susijusi su genų dopingu. Adenovirusas iš anksto bus papildytas genetine medžiaga, kuri atsakinga už raumenų masės didinimą. Tokia genų terapija kol kas yra nuostabi viltis pasveikti raumenų distrofija sergantiems žmonėms, tačiau bus labai sudėtinga kontroliuoti šių preparatų vartojimą, todėl gali smarkiai padidėti piktnaudžiavimo lygis. Siekiant išsiaiškinti, ar žmogus vartoja sportinį pajėgumą gerinančių vaistų, atliekamas chromatografinis tyrimas, tačiau jis yra prieinamas tik kai kuriuose gydymo centruose ir labai brangus – visas tyrimas kainuoja apytikriai 400 dolerių. Vadinasi, siekiant nustatyti ir gydyti priklausomybę nuo sportinį pajėgumą gerinančių vaistų, labai svarbus vaidmuo tenka šeimos gydytojo, sergančio jaunuolio ir šeimos bendradarbiavimui.

Ištyrimas prieš pradedant sportuotiKitas svarbus sportuojančių vaikų ir paauglių sveikatos aspektas – tai sveikatos būklės įvertinimas prieš pradedant rimtai treniruotis.

Gyd. J.Zlotnick nuomone, prieš pradedant sportuoti svarbiausia medicininės apžiūros dalis yra širdies ištyrimas. Kai paaugliui be jokių ligos simptomų nustatomas naujas ūžesys, gydytojas būtinai turi atidžiai išklausyti širdį atlikdamas Valsalva mėginį. Tiriant ūžesį būtina žinoti, kad atliekant Valsalva mėginį fiziologinis ūžesys išnyks, o patologinis dar labiau sustiprės. Nustačius, kad ūžesys yra intensyvus, ar įtariama, kad yra susijęs su patologija, indikuotina atlikti echokardiogramą.

Pasak gyd. J.Zlotnick, jei paaugliams yra besimptomis mitralinio vožtuvo prolapsas (MVP) ir nėra aritmijos ar pasireiškia švelni hipertenzija, specialus fizinio krūvio apribojimas nebūtinas. Tačiau, esant sunkesnėms MVP formoms, reikėtų toliau nuodugniai tirti ir gydyti. Tokios pat taktikos reikėtų laikytis, jei prieš pradedant sportuoti nustatomas priešlaikinis skilvelių susitraukimas. Priešlaikiniai skilvelių susitraukimai greičiausiai nėra pavojingi, jei kyla iš vieno židinio, nėra susiję su T danteliu ir atliekant fizinius pratimus išnyksta.

Paaugliams, kurių susilpnėjusi rega ir kuriems regėjimo aštrumo nepavyksta koreguoti geriau nei 0,4, siūloma neužsiimti tokiomis sporto šakomis, kaip kovos menai, boksas ir imtynės. Sportuojantysis ir jo šeima turėtų pasikonsultuoti su okulistu, kokią akių apsaugą reikėtų naudoti užsiimant įvairiu sportu.

Vertinant sveikatos būklę tiriami šlapimas, nustatomi baltymai ir kraujo elementai, tačiau, jei prieš šlapimo paėmimą vyko treniruotė, tai gali būti teigiamų tyrimo rezultatų priežastis.

Jei vienas inkstas išlenda iš po šonkaulių lanko, tokiam asmeniui derėtų vengti sporto šakų, kai galimi smūgiai ar kitokie susidūrimai. Asmeniui, kurio tik vienas inkstas normalioje pozicijoje, taip pat rekomenduojama pasitarti dėl sporto daromos rizikos.

Paaugliams, turintiems vieną sėklidę, sportuoti nedraudžiama, tačiau jie turi žinoti apie galimą riziką ir, kiekvieną kartą užsiimdami sportu, kuriame dažni susidūrimai, dėvėti atitinkamą apsaugą (kaušelį).

Gyd. J.Zlotnick pabrėžė, kad itin svarbu būti budriems ir nepraleisti nepastebėtos ūminės splenomegalijos. Nustačius padidėjusią blužnį, būtina atlikti ultragarsinį ir kraujo tyrimą, kurie padėtų aptikti infekciją ar hemoglobinopatiją. Pasak gyd. J.Zlotnick, jei splenomegalija susijusi su ūminiu procesu, pavyzdžiui, mononukleoze, negalima gaišti laiko ir reikia imtis visų būtinų gydymo priemonių, kol blužnis taps normalaus dydžio. Lėtinis blužnies padidėjimas nesukelia didelės jos plyšimo rizikos, bet gali išpūsti pilvą.

Kitas daug diskusijų sukeliantis klausimas yra apie trauminį smegenų pažeidimą bei kada pacientui galima vėl leisti dalyvauti rungtynėse. Gydytojai turi atkreipti dėmesį į tai, kad pagrindinis smegenų sukrėtimo simptomas yra sąmonės sutrikimas. Įvykus smegenų pažeidimui, būdinga retrogradinė amnezija, tačiau svarbiausia pastebėti anterogradinę amneziją (pažeidimo įvykių amnezija) ir neatidėliotinai atlikti vizualinius intrakranijinius tyrimus. Gydytojams svarbu nepamiršti, kad sportininkai po smegenų sukrėtimo niekada iki galo nepasveiksta, o sukelta žala sumuojasi. Atliekant sveikatos patikrą prieš pradedant sportuoti, gyd. J.Zlotnick pataria panaudoti, pavyzdžiui, standartizuotą smegenų pažeidimo asociacijos (angl. Brain Injury Association) neuropsichiatrinį testą. Nustačius smegenų pažeidimą, asmuo turėtų pasitraukti iš sporto, kol neišnyks simptomai ir tyrimų rezultatai negrįš į normos ribas.

Ypatingą susirūpinimą reikėtų skirti kai kurioms jaunų žmonių su negalia bei įgimtais sutrikimais problemoms. Net iki 15 proc. Dauno sindromu sergančiųjų nestabili atlanto ašis. Siekiant nustatyti atlanto ašies nestabilumą, visiems šiems pacientams turėtų būti atlikta rentgenograma. Nustačius sutrikimą, reikia, kad įvertintų neurochirurgas, o tokios sporto šakos, kai galima patempti kaklą, pavyzdžiui, futbolas, kalnų slidinėjimas, šuoliai į aukštį, plaukimas peteliške ir sunkumų kilnojimas, taip pat nerekomenduojamos.