„Nenoriu šitų kelnių! Noriu anų!“
Dauguma tėvų, laikotarpyje nuo 1,5 iki 3 metų, susiduria su pasireiškimu, 
kuomet vaikas tampa priekabus rūbams. Jeigu jis užsimanė užsidėti būtent tas kelnes arba tą megztinį, jis nė už ką nenusileis, nežiūrint jokių įkalbinėjimų. Bus įsiskaudinimų, verksmo, užsispyrimo arba isterijos, bet jis vis tiek pasieks savo. Tėvams, kurie skuba suruošti vaiką ir patys susiruošti, laiku užvežti jį į darželį ir nepavėluoti į darbą, tokios scenos visai nereikalingos. Ką tuomet daryti?
Reikalas tame, kad vaikas, tokiame amžiuje, išgyvena poreikį asmeniškai daryti pasirinkimus. Suprantama, jūs vyresnė ir labiau patyrusi, todėl geriau žinote, ką jam uždėti. Tačiau neatsižvelgdama į jo nuomonę dabar, jūs galite išprovokuoti jame jausmą, kad su juo nėra skaitomasi, ir jis vėliau neklausys jūsų iš pykčio arba dėl nepasitenkinimo jausmo, kad jis nebuvo išgirstas. Žodžiu, čia reikalas ne paprastame kelnių pasirinkime, kurios jam patinka.
Nebarkite vaiko, nekaltinkite jo už tai, kad dėl jo jūs vėluojate. Būkite išmintingesnė ir gudresnė. Pavyzdžiui, kuomet rengiate vaiką, pasiūlykite jam pačiam pasirinkti rūbus: „Kokią maikutę tu nori užsidėti: šitą ar aną?“. Tokiu būdu jums ne teks susidurti su vaiko susierzinimu, juk jo noras, pačiam pasirinkti, bus patenkintas, Jis žinos, kad rūbą pasirinko pats.
Jeigu mažylis užsispyrusiai, kiekvieną rytą, tempia ant savęs tas pačias kelnes ar megztinį, jums reikės gudriai pamerkti jas iš vakaro. Tokiu būdu vaikas vaizdžiai matys, kodėl šiandien jis negali to rūbo užsidėti. Ir pasiteiraukite: „Kokį kitą rūbą norėtum užsidėti: tą ar šitą?“.
Ir dar patarimas: nesistenkite žvelgti į rūbų pasirinkimą principingai, būkite minkštesnė ir truputį abejinga. Nusileidusi, jūs nepaversite rytinio pasiruošimo į kasdienį „lyno traukimą“, kuris pas vaiką bus iššauktas tiesiog nepatenkintu natūraliu poreikiu padaryti pasirinkimą pačiam.
