Namų auklėjimas: už ir prieš
Namų auklėjimo šalininkai įsitikinę, kad vaikų darželis nėra tas būtinas 
laiptelis, vaiko vystimosi procese, kurį turi praeiti kiekvienas vaikas. Daugelis tėvų sąmoningai pasirenka namų auklėjimą savo vaikui, manydami, kad tai optimaliausias ir teisingausias pasirinkimas. Kas skatina tokį tėvų pasirinkimą?
Pirmiausia, tai padiktuotas noras neišsiskirti su savo mažyliu ir mažo vaiko troškimas būti šalia mamos. Todėl, kad būti greta mamos – tai natūralus mažylio siekis, kuris suteikia galimybę jam jaustis psichologiškai apsaugotu.
Žinoma, mamos turi galimybę pačios auginti savo vaiką. Jos nedirba arba dirba laisvu grafiku, suteikiančiu joms galimybę praleisti laiką su vaiku tiek, kiek to reikia. Iš tikrųjų, savarankiškumas ir mokėjimas bendrauti su bendraamžiais sėkmingai pasiekiamas ir auklėjant namuose. Be to, galima pasirinkti vystymą lavinančius užsiėmimus ir juos lankyti, vystant vaiko erudiciją ir kitus kūrybinius bei intelektualinius sugebėjimus. Tokių užsiėmimų lygis, visuomet aukštesnis, negu tų, kuriuos praveda vaikų darželyje. Tokioms pamokėlėms pravesti yra visos, tam reikalingos, priemonės: vystymą skatinantys žaisliukai, judėjimo žaidimai, aplikacijos, spalvinimas ir t.t.. Tokiose grupėse vyksta ir vaikų susipažinimas vienas su kitu. Todėl mažylis turi puikias galimybes bendrauti su kitais vaikais, susidraugauti bei pasikviesti ką nors į svečius.
Vaikas, kuris auklėjamas namuose, visada tvarkingas ir prižiūrėtas, jis valgo naminį maistą, kurį išrinko ir paruošė mama. Tokie vaikai, kaip taisyklė, labiau stipresni, rečiau serga, su sąlyga, kad juos maitina sveiku maistu ir fizinė mankšta yra kasdienis įprastas užsiėmimas. O būvimas tarp įprastų namų aplinkos daiktų ir žaislų, suteikia saugumo ir komforto jausmą. Iškilus kokiems nors sunkumams, visuomet galima kreiptis pagalbos ar paaiškinimo pas mamą.
Nežiūrint į nepaneigiamus, namų auklėjimo, privalumus, psichologai tvirtina, kad vaikai, kurie nelankė vaikų darželio gali patirti sunkumų, kuomet pradės vaikščioti į mokyklą. Jiems sunku bus priprasti prie mokytojo reikalavimų ir mokyklos disciplinos, jie nėra pripratę prie didelio kolektyvo ir dažnai nesugeba užmegzti pažinčių, todėl pasirenka likti nuošalyje. Skirtingai nuo vaikų, kurie persirgo vaikų ligomis ir išvystė tam tikrą imunitetą prieš peršalimo ligas darželyje, „naminiai“ vaikai tokią adaptaciją praeina mokykloje. Jie gali pradėti dažniau sirgti, dėl ko praleidinės pamokas. Jiems gali nepatikti mokyklinis maistas ir tai, kad mokytojas, savo dėmesį, paskirsto daugeliui vaikų. Tokiu būdu, jis neretai jaučiasi atstumtas, ko pasekoje tampa uždaras.
Kad atrasti „auksinį viduriuką“, daugelis tėvelių atveda savo vaikus į darželį metus prieš pradedant lankyti mokyklą. Tai padeda vaikui susipažinti su naujomis kolektyvo taisyklėmis, susidraugauti su bendraamžiais ir kartu su jais pradėti eiti į mokyklą.
