Motina gali perduoti vėžį gimdoje esančiam vaisiui

Mokslininkai įrodė, kad vėžinės ląstelės iš motinos gali persiduoti dar negimusiam vaikui. Atvejai, kai motinos ir vaiko organizmuose vystosi tos pačios rūšies vėžys, yra labai reti, nes teoriškai, vaiko imuninė sistema turi blokuoti vėžines ląsteles. Nepaisant to, tyrinėjant vieną tokį atvejį paaiškėjo, kad leukemiją sukeliančios ląstelės galėjo persiduoti vaikui tik iš motinos.

Tyrimą atliko grupė Didžiosios Britanijos vadovaujamų mokslininkų, jo rezultatai buvo publikuoti „Proceedings of the National Academy of Sciences”. Klausimas, ar motina gali „užkrėsti” vaiką vėžiu, mokslininkus domina jau kone šimtmetį. Teoriškai bet kokias vėžio ląstelės, prasiskverbusias pro placentą ir patekusias į vaiko kraujotakos sistemą, sunaikina imuninė sistema. Tačiau nustatyta 17 atvejų, kai pas motiną ir vaiką buvo tas pats vėžys – daugiausia leukemija ir melanoma.

Pastarąjį kartą mokslininkai tyrė japonę moterį ir jos naujagimį: abu sirgo leukemija. Norėdami nustatyti, ar pas vaiką rastos leukemijos ląstelės yra paveldėtos iš motinos, tyrinėtojai naudojo naujausias technologijas, vadinamuosius „genų antspaudus”. Jie įrodė, kad abiejuose organizmuose yra tos pačios mutacijos vėžio genas. Taip pat buvo nustatyta, kad šio geno vaikas nepaveldėjo iš motinos, tai reiškia, kad ši leukemijos rūšis negalėjo išsivystyti vaikui atskirai.

Kitame tyrimo etape specialistai iškėlė klausimą – kaip vėžinės ląstelės galėjo „apeiti” ar neutralizuoti vaiko imuninę sistemą. Nustatyta, jog vėžinėse ląstelėse trūko kai kurių DNR elementų, kurie vaidina svarbų vaidmenį ir suteikia molekulėms specifinę sudėtį. Be šio molekulių „ženklo” imuninė vaiko sistema nesugebėjo pažinti šių ląstelių kaip svetimų ir negalėjo mobilizuotis kovai su jomis.

„Vėžio tyrimo institutui” (Institute of Cancer Research) vadovaujantis prof. Melas Greavsas sako: „Pasirodo, kad šiuo, ir kaip mes manome, kitais vėžinių ląstelių perdavimo atvejais iš motinos vaikui, motinos ląstelės prisiskverbia pro placentą į vaisių, nes jo imuninei sistemai šios ląstelės yra nematomos. Mes džiaugiamės, kad mums pavyko įminti šią seną paslaptį. Tačiau norime pabrėžti, kad toks vėžio perdavimas iš motinos vaikui – labai retas reiškinys. Galimybė, kad vėžiu serganti nėščia moteris perduos ligą savo vaikui, yra labai menka”.

Kad tokie atvejai yra labai reti, pabrėžė ir vėžinius susirgimus tiriančios organizacijos „Cancer Research UK” vyriausias gydytojas prof. Peteris Johnsonas: „Tai labai svarbus tyrimas, kuris patvirtina turimus duomenis apie tai, kad prieš pradėdamos augti, vėžinės ląstelės turi „apeiti” imuninę sistemą. Tikimės surasti ir išplėtoti naujus gydymo metodus, paremtus imuninės sistemos informacija. Moterys, kurios gydosi vėžį nėštumo metu ir jas neramina šio tyrimo rezultatai, turėtų pasikonsultuoti su jas gydančiais specialistais”.

Tyrimą dalinai finansavusios leukemiją tiriančios organizacijos „Leukaemia Research” vadovas Davidas Grantas pareiškė, kad gauti rezultatai turi padėti mokslininkams daugiau sužinoti apie imuninės sistemos galią ir tai išnaudoti pirmiausia leukemijos gydymui, o vėliau ir tam, kad apsaugoti žmones nuo šios ligos.

(Apsilankyta 281 viso, 1 šiandien)