Linksmai apie santykius šeimoje. Mažųjų problemėlės
Kas yra „santykiai šeimoje“?
Pasiseka tiems, kurie turi brolių ir seserų, nors gal vaikystėje taip retas mano. Būtent su šiais artimais giminaičiais vėliau galime pasidalinti prisiminimais, vaikystės išgyvenimais. Brolis ar sesuo yra tai, kas tau „priklausys“ visą gyvenimą, nes toks „statusas“ prilimpa visam laikui, nori tu to ar nenori. Gerai, kai santykiai tarp brolių ir seserų gerų, tuomet galima tikėtis visokeriopos paramos. Vis dėlto kartais visai taip neatrodo. Pagalvokime apie savo mažuosius vaikus, kurie, rodos, tik pešasi ir ginčijasi.
Ką daryti tokiu atveju?
Ne retai mažieji pagalvoja, jog tėtukas ir mamytė kitą brolį ar sesę myli labiau, nei jį. Būtina pasikalbėti su vaiku apie tai, paklausti, kaip jis jaučiasi, ir paskatinti jį pasakyti jums, jei pajus panašius jausmus. Taip pat mažieji gali galvoti, kad jų sesuo ar brolis yra geresnis, nei jis pats. Tėveliai privalo pagirti ir padrąsinti visus savo vaikus, papasakoti, kad kiekvienas jų yra skirtingas, unikalus, nepakartojamas ir nė vienas nėra blogesnis už kitą. Kartais kyla bėdų ir dėl dalinimosi – kaip pasidalinti namais, tėvais ar kambariu. Broliai ir seserys mokosi tolerancijos vieni kitiems, bendraudami su aplinkiniais, kol išmoksta taikiai gyventi vienuose namuose. Jei tarp savo vaikų jaučiate tokią trintį, turėtumėte juos išmokyti trijų svarbių dalykų, kurie yra santykių pagrindas, ir kurie pravers tolimesniame gyvenime: tai Bendravimas, Pagarba ir Diskutavimas, bet ne ginčai.
Išmokykite savo vaikus šių trijų svarbiausių gerus santykius palaikančių dalykų.
BENDRAVIMAS. Tai reiškia – būtina kalbėtis. Taip pat tai reiškia – klausytis. Yra keletas bendravimo šeimoje būdų: susitarkite su vaikais, kad, kuomet vienas kalbės, kitas klausysis; kiekvienas turi kalbėtis paeiliui; darykite šeimos vakarus, per kuriuos diskutuotumėte su vaikais apie rūpimas problemas; įveskite namuose taisyklę, kad niekas nerėkaus; visus svarbius įvykius (gimtadienius, būrelius, mokyklos renginius) įrašykite į šeimos kalendorių, kad niekas nieko nepamirštų, taip sumažės ginčų ir vienas kito kaltinimų; įveskite taisyklę, kad kiekvienas turi atsiklausti kito, norėdamas perjungti televizijos kanalą ar ką nors pasiskolinti; šeimoje būtina kalbėtis apie tai, jei vienas šeimos narys nuliūdino ar įskaudino kitą; labai svarbi taisyklė – sudarykite namie reikiamų atlikti darbų sąrašą, ir nepamirškite, kad net mažiausi vaikai gali atlikti ką nors naudingo. Sąrašas turėtų kabėti matomoje vietoje, kad visiems būtų aišku, kas šiandien turi plauti indus, išvesti šunį, išmesti šiukšles, pašerti ir pagirdyti šunį (šie darbai puikiai tinka patiems mažiausiems) etc. Taip pat galite suorganizuoti specialų laiką kiekvienam vaikui, kuris būtų praleistas atskirai su vienu vaiku.
PAGARBA. Turite išmokyti vaikus, kad, jei jie nori, kad su jais gražiai elgtųsi, patys turi gražiai elgtis su kitais. Tai itin svarbi taisyklė. Jai vykdyti, įveskite ir kitų: nenaudoti šiurkščių žodžių; neįžeidinėti; drąsinti vieniems kitus; gerbti kitą, jei jis nori pabūti vienas; gerbti vienas kito daiktus; jei nenorima skolinti daiktų, reikia taip ir pasakyti, o kitas turi suprasti, arba galima vykdyti mainus; neišpliurpti paslapčių.
DISKUTAVIMAS. Šito išmokyti gali būti labai sunku. To sunku išmokti ne tik vaikams, paaugliams, bet ir vyresniems žmonėms. Vis dėlto yra keletas patarimų, kaip diskutuoti, kad diskusija nevirstų ginču: reikia būti sąžiningam ir teisingam, nesistengti nuginčyti kito vien dėl „sportinio intereso“, net žinant, kad pats nesi teisus; reikia naudoti tik pačius geriausius bendravimo įgūdžius ir manieras; atsiminkite, kad svarbiausia yra rasti sprendimą, išeitį, o ne susipykti. Taip bendrauti turi ne tik vaikai, bet ir vaikai su tėvais, tėvai su vaikais bei patys tėvai. Čia būtina nepamiršti pagarbos taisyklių, kad diskusija nevirstų tuščiu ginču, iš kurio maža naudos.
