Kur dingo visos draugės, kai aš pastojau?
Pavydas – tai vienas iš nemaloniausių žmogiškų jausmų, kuris iššaukia susierzinimą ir nepasitenkinimą kito žmogaus sėkme ir gerbūviu. Pavydas visuomet buvo laikomas nuodėme, vienu iš priežasčių nerviniams susirgimams rastis ir apskritai jausmu griaunančiu žmogų, kaip asmenybę.
„Jeigu ką nors lydi sėkmė, nepavydėkite jam, o pasidžiaukite kartu su juo. Tuomet jo sėkmė taps tavo. O kas pavydi, tas pats sau daro tik blogiau“. Ezopas
Pavydo esmėje glūdi noras lyginti save su aplinkiniais. Moteriškas pavydas – tai reiškinys labiausiai pastebimas tarp draugių, kurios, vienaip ar kitaip, konkuruoja tarpusavyje. Ir visiškai nesvarbu ar tai daro sąmoningai ar ne. Pavydo objektu gali tapti viskas, kas tik šauna į galvą: rankinė, suknelė, gyvenimo draugas, vestuvės, nėštumas ir t.t..
Nėštumas – ypatingas etapas moters gyvenime, kurio su nekantrumu laukia kiekviena iš mūsų. Toks įvykis gali „susukti“ galvą ne tik jums, bet ir geriausiai draugei. Tai iššaukia jai vidinį diskomfortą ir ji pradeda tolti nuo jūsų. Šiuo atveju draugės pavydas – tai ne kas kita, kaip užslėptas susižavėjimas, kurio ji negali išreikšti. Ji taip pat nori, kad kas nors ja žavėtųsi, tačiau tam priežasčių kol kas nėra. Tuo pat metu draugė jaučiasi mažiau laiminga nei jūs ir stengdamasi to neparodyti nusprendžia apriboti savo bendravimą su jumis.
Šiuo atveju akivaizdūs abu pavydo tipai – „juodasis“ ir „baltasis“. „Baltasis“ pavydas – tai kaip tik tas susižavėjimas, kuris atneša džiaugsmą ir pasitenkinimą, išgirdus naujieną, kad draugė pastojo. „Juodasis“ pavydas priešingai, išprovokuoja agresiją, pyktį, baimės ir atmetimo jausmą.
Jei tu pastebėjai, kad draugė tau pavydi, reiškia jai reikia padėti išugdyti tam tikras savybes. Jeigu šis žmogus tau yra brangus, pakalbėk su ja, išdėstyk savo požiūrį į pavydą. Paprašyk jos kiekvieną kart parodyti pavydą, savo atžvilgiu, išreikšti savo jausmus, pergyvenimus ir emocijas. Žodžiu būti pačiai savimi. Tai bus patvirtinimas to, kad tu eilinį kartą kažko pasiekei, kad tu turi jėgų pakeisti save ir aplinkinius.
Nežiūrint į visas neigiamas šio jausmo pasekmes, su visu užtikrintumu galima teigti, kad jis yra pagrindinė varomoji jėga, skatinanti progresą, t.y. stimuliuoja darbingumo ir saviugdos augimą.