Kur baigiasi šeima arba kokiose ribose jūs jaučiatės komfortabiliai?

„Kaip man nusibodo svetimi žmonės namie! Kada pagaliau šitai baigsis ir mus paliks ramybėje?!“ – susinervina vyras po to, kai žmona, eilinį kartą, praneša, kad atvažiuoja giminės. „Kaip tu gali mano gimines ir draugus vadinti svetimais?!“ – atrėžia jauna žmona. Toks akivaizdus vienas kito nesupratimas, karštai mylinčių žmonių, šiame klausime gali privesti ne tik prie nesantaikos ir barnių, bet vėliau tapti ir skyrybų priežastimi.

Šis klausimas, kaip jūs suprantate, nėra toks paprastas. Jis tiesiogiai liečia, vieną iš esminių sudedamųjų, kurios apsprendžia šeimos ribas. Taip, taip! Pasirodo, kiekviena šeima turi nuosavas ribas. Ir dažniausiai, jeigu pas sutuoktinius, jų tėvų šeimoje, buvo nepanašios ribos, tai jiems sunku sukurti draugišką šeimą, nes beveik kiekvienas nori sukurti tokias pat ribas, prie kurių jis pripratęs ir atrodo priimtinos.

Terminas „riba“, šeimos psichologijoje, naudojamas aprašant tiriamos šeimos santykius tarp kitų žmonių, o taip pat santykius šeimos viduje. Apie tai, kad kiekviena šeima, kaip ir bet kuri kita sistema, egzistuoja savo ribose, pirmasis aprašė amerikietis, šeimos psicho terapeutas S. Minukhin. Po to, kai du sukuria šeimą, jie sąmoningai ar ne nustato savo šeimos ribas. Pasak Minukhin, jos būna atviros, uždaros ir optimalios (vidutinės). Atviras ir uždaras sistemas (šeimas), autorius įvardina kaip disfunkcines (asocialias).

Kaip nebūtų gaila, kuomet susijungia į vieną dvi pusės, iš skirtingų – atviros ir uždaros – šeimos sistemų, labai dažnai tokios šeimos išyra. Per daug atvirose šeimose susilpnėja ryšiai šeimos viduje, gali nebelikti tarpusavio artumo ir abipusio palaikymo. Nes daug laiko ir dėmesio šeimos nariai skiria už šeimos ribų. Tuo tarpu šeimose, kur nustatomos labai griežtos išorinės ribos, šeimos viduje santykiai tampa per daug artimi, vienas nuo kito priklausomi, vystosi simbiotiniai santykiai. Kadangi šeima negali užsikonservuoti savo vystimesi: auga vaikai, jie ruošiasi tuoktis – panaši izoliacija padaro šeimą pažeidžiamą. Tokia šeima sunkiai priima naują situaciją, priešinasi bet kokioms permainoms. Pašalinis žmogus sunkiai įsilieja į „uždarą“ šeimą, jį stengiasi išstumti, kad būtų taip, „kaip ir anksčiau“. Tačiau, tėvų apibrėžtos ribos, nevisiems vaikams patinka. Kartais jie gali netgi atvirai reikšti savo nepasitenkinimą nuo pat mažų dienų.

Tai ką gi daryti tiems, kurie užaugo „uždaroje“ šeimoje, tačiau susituokė su žmogum, kuris augo „atviroje“?. Ką daryti dviem mylinčiom širdim, kad išlaikyti meilę ir šeimą?

Pirmiausia reikia pripažinti problemą, kuri verčia jus nerimauti, pergyventi pykti ar jausti diskomfortą. Antra, susitarti dėl abipusių nuolaidų ir palaipsniui artėti prie optimalios šeimos ribų. O jeigu šeimai pačiai nepavyksta išspręsti problemos, atrasti kompromiso, tai kreiptis pas psichologą ar šeimos psicho terapeutą.

(Apsilankyta 334 viso, 1 šiandien)