Kosiulio negalima ignoruoti

Kosulys – tai vienas iš plaučių ligų požymių. Jo paskirtis – iškosėti bronchų turinį. Kitaip nei daugelis manome, kosulys yra natūrali fiziologinė reakcija, nestipriai kosime kiekvieną dieną, patys to net nepastebėdami.

“Kai žmogus jau ne tik pastebi kosulį, bet šis ima ir jį varginti – tai jau signalas, jog reikia susirūpinti, kreiptis į medikus”, – teigia gydytojas.

Jei toks sveikatos sutrikimas atsirado dėl aiškių priežasčių, pvz., virusinės infekcijos, peršalimo, labai jaudintis nereikėtų, tačiau pamažu ryškėjantis, stiprėjantis, dažnai besikartojantis ir ilgai besitęsiantis kosulys – jau lėtinės ligos požymis.

Kosulį esame įpratę skirstyti į “šlapią”, kurio metu atkosimi skrepliai, bei “sausą”.

“Sausas” kosulys gali atsirasti dėl viruso, peršalimo, įkvėpus nemalonių kvapų, dūmų. Taip pat gali byloti apie lėtines ligas – bronchinę astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, tuberkuliozę ar net vėžį.

Vertėtų žinoti, jog toks kosulys gali atsirasti ne tik dėl plaučių veiklos sutrikimų. Sergant gastroezofaginio refliukso liga, kai sutrinka skrandžio turinio pašalinimo procesai, šalia rėmens ėdimo atsiranda ir nemalonus sausas kosulys.

“Šlapias” kosulys gali būti pūlingų ūmaus bei lėtinio bronchito, bronchektazinės (išplėstų bronchų) ligos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos požymis.

“Patartina atkreipti dėmesį į atkosimų skreplių spalvą – balta, skaidri spalva dažniausiai nepavojinga, žalsva ar gelsva – jau vienas iš infekcijos požymių, o išvydus raudoną, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją”, – aiškino A. Valavičius. Jo teigimu, kraujingi skrepliai gali liudyti apie plaučių uždegimą, vėžį, obstrukcinę plaučių ligą, plaučių arterijos užsikimšimą trombais, plaučiuose trūkusią kraujagyslę.

Kaip gydyti?

Medikas pabrėžė, jog pradėjus kosėti negalima užsiimti savigyda ir savo nuožiūra gerti vienus ar kitus vaistus.

Kosulį slopinantys vaistai vartojami labai retai, esant atskiroms patologijoms, virusams, vėžiui, trachėjos prolapsui.

“Išsikosėti būtina, nes tai – natūralus plaučių išsivalymo procesas, apsauginė reakcija. Slopinant kosulį, viskas sėda atgal į bronchus, plaučių audinį, o tai nėra gerai”, – pasakojo gydytojas.

Jis patarė saugoti ir aplinkinių sveikatą – kosėti prisidengiant nosinaite ar bent jau delnu, nes kol kas japonų pamėgti respiratoriai lietuviams dar nėra priimtini.

“Tiems, kurie neserga širdies nepakankamumu, norint gerai išsikosėti, patartina vartoti daug skysčių (arbatos, sulčių, vandens ir pan.), net 1-1,5 litro daugiau nei įprastai”, – sveikatos receptų negailėjo A.Valavičius.

Pasak KUL Pulmonologijos skyriaus vedėjo, pakilus nedidelei, iki 38 laipsnių, temperatūrai, taip pat nereikia skubėti griebtis antigripinių, temperatūrą mažinančių vaistų. Geriau ją iškentėti, tuomet sveikimo procesas bus daug trumpesnis.

Žinoma, nereikia pražiopsoti ir vienos iš pavojingesnių, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ligų – plaučių uždegimo. Jį atpažinsite iš aukštesnės nei 38 arba žemesnės nei 36 laipsniai temperatūros, ryškaus šaltkrėčio, kosulio su skrepliais, staigių šonų skausmų. Tokiu atveju būtina skubiai kreiptis į medikus.

“Jei kosulys ūmus, užsitęsia bei kartojasi, jaučiate sunkumą krūtinėje ir nuo to blogėja jūsų gyvenimo kokybė, nepamirškite, jog yra gydytojai, kurie gali jums padėti”, – patarė A. Valavičius.

Kai žmogus jau ne tik pastebi kosulį, bet šis ima ir jį varginti – tai jau signalas, jog reikia susirūpinti, kreiptis į medikus.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Pulmonologijos skyriaus vedėjas – Arvydas Valavičius.
(Apsilankyta 264 viso, 1 šiandien)


Similar Posts