Kokia senelių rolė auklėjant vaikus

Šeima – tai ne tik tėvai ir vaikai. Didesnė ar mažesnė rolė joje skirta seneliui ir senelei, o kartais ir kitiems artimiesiems. Nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu, ar ne, jų poveikio vaikams negalima atmesti.

Pirmiausia, reikėtų pasakyti apie pagalbą, kurią suteikia senelis ir senelė šiandien prižiūrėdami vaikus. Jie rūpinasi vaikais, kol tėvai dirba, slaugo juos, kai serga, pabūna su jais vakarais, kuomet tėvai išeina į kiną, teatrą ar į svečius. Tokiu būdu jie palengvina tėvams darbą, padeda nuimti įtampą. Seneliai padeda vaikams praplėsti socialinį akiratį, kuris, dėka jų, išsiplečia už siauro šeimos rato ir įgyja tiesioginę bendravimo patirtį su vyresniąja karta.

Seneliai ir senelės visuomet išsiskirdavo gebėjimu perteikti vaikui kažkokią tai dalelytę savo emocinio turto, ką ne visuomet suspėja padaryti vaiko tėvai, dėl laiko stokos. Kalbama, kad tarp pagyvenusių žmonių ir vaikų egzistuoja kažkoks „ypatingas ryšys“: pasaka ar istorija, kurią papasakoja senelis, kur kas įdomesnė, nei ją papasakos mama ar tėtis.

Senelis ir senelė, vaiko gyvenime, užima svarbią vietą dar ir todėl, kad jie nieko iš jo nereikalauja, nebaudžia ir nebara, bet nuolatos dalijasi su juo dvasiniais turtais. Vadinasi, jų rolė, auklėjant mažylį, neginčijamai svarbi ir pakankamai didelė. Ir vis tik, ji ne visuomet būna teigiama.

Atsitinka taip, kad senelės perima mamos vaidmenį, užstodamos savimi tikrąją mažylio mamą. Kai kada seneliai reikalauja, kad visi su jais viskuo dalintųsi. Jie nori žinoti apie visus šeimos reikalus, į viską kištis ir viską už visus nuspręsti. Esminė problema čia yra tame, kad jie, kai kada, daro pagrindinį poveikį vaikui, tačiau atsakomybės už jį neneša. O kuomet iškyla nesklandumai auklėjime, jie pradeda kaltinti tėvus.

Kaip sakė Victor Hugo: „Kad pakeisti žmogų, reikia pradėti nuo jo senelės“.

Sunkumai, kurie surišti su senelių poveikiu vaikams, be abejonės, kiekvienoje šeimoje, būna skirtingi. Daug kas priklauso nuo santykių (kiek jie artimi), ar gyvenama kartu, ar atskirai, nuo to, kieno tai tėvai, nuo socialinės šeimos brandos ir kitų faktorių. Seniems ir jauniems, šiandien idealiausias modelis, būtų – „artimi santykiai laikantis atstumo“. Jauna šeima gyvena atskirai, tačiau ateina į svečius ir naudojasi tėvų paslaugomis. Savo ruožtu, jauna šeima, padeda pagyvenusiems pergyventi ligas ir vienatvę.

Vaikus auklėti sunku todėl, kad visa kas žmogiška jiems nėra svetima. Geriausias būdas padaryti vaikus gerais – tai padaryti juos laimingais (Oscar Wilde).

Visiškai teisingai! Pagrindinė užduotis – išauginti vaikus laimingais! Ir senelės, ir seneliai, šiame procese, užima nepakeičiamą rolę.

(Apsilankyta 94 viso, 1 šiandien)