Kodėl vaikas rodo liežuvį?

Vaikas rodo liežuvį. Pirmoji reakcija – jis erzinasi. Tuomet liežuvio rodymas turi atitikti eilę sąlygų ir iššaukti tam tikrus jausmus. Pirmiausia, kada vaikas erzinasi, jis ne tik rodo liežuvį, bet ir kartoja, savo pasirinkto objekto, žestus, žodžius, mimikas. Liežuvis tik sustiprina, užtvirtina pirmykščius veiksmus. Antra, erzinantysis siekia, kad tarp jo ir objekto būtų atstumas, ir kaip galima didesnis (saugesnis). Trečia, erzinimą sukelia ypatinga emocinė atmosfera. Ketvirta, erzinasi tas, kuris jaučia savo nepažeidžiamumą.

Tam, kad apsispręsti, kaip reaguoti į vaiko elgesį, svarbu suprasti, ką jis konkrečiai nori pasakyti šiuo žestu. Pavyzdžiui, kuomet vyksta nemalonus jam pokalbis ir jo argumentai baigiasi, neturėdamas išeities ir dėl savo bejėgystės jis rodo liežuvį, vietoje savo eilinės replikos: „Aš turiu kažką atsakyti savo gynybai, palaikyti savo poziciją? Pasakyti neturiu ką, bet aš galiu padaryti žestą, parodantį, kad aš nepasiduodu ir toliau atstovauju savo poziciją“.

Į iškištą liežuvį galima reaguoti, kaip į įprastą repliką dialoge, darant prielaidą, kad iškištas liežuvis atitinka neigimą: „Aš nenoriu“ arba „Ne“. O atsakyti į tai, kaip kad vaikas būtų suformulavęs tokį atsakymą žodžiu. Kitas variantas, reaguojant, gali tapti jūsų pačių iškištas liežuvis. Tačiau, šioje vietoje, svarbu, kad tėvų iškištas liežuvis netaptu erzinimusi atgal. Tokiu atveju, geriau reaguoti į vaiko žestą galvos linkčiojimu arba „taip, supratau“. Ir tik vėliau, kaip savo atsaką, iškišti liežuvį. Toks dialogas taps vaikui įprasto bendravimo šablono pertraukimu, po kurio galimas ištikrųjų konstruktyvus dialogas.

Ateities bendravimuose, liežuvio iškišimas turi galimybe tapti „užkoduoto liežuvio“ elementu, nurodančiu, pavyzdžiui, kad kažkam reikia skirti ypatingą dėmesį arba „aš matau“. Tam, kad būtų pašalinti bet kokie nesusipratimai, šioje situacijoje, suaugusiam galima pamastyti balsu, tarytum dėl savęs, bet ištikrųjų tai skirta vaikui: „ką daro (nori pasakyti) vaikas, kuomet iškiša liežuvį?“. Tai padės geriau vaikui suprasti savo ketinimus ir veiksmus, o taip pat paaiškinti suaugusiojo reakciją, susimąsčiusio ir įdėmaus žvilgsnio.

Tačiau reikia pabrėžti, kad tokie reakcijos variantai priimtini tada, kada vaiko veiksmai nėra suprantami kaip erzinimasis, bet iššaukia nesuvokimą. Betgi, jeigu iškyla jausmas, kad vaikas erzinasi (atsiranda pyktis arba susierzinimas), greičiausiai, liežuvio parodymas, nebus vienintelis dalykas, kuris nepatinka vaiko elgesyje. Vadinasi, būtina aiškintis su nepageidaujamomis elgesio formomis kompleksiškai.