Kodėl vaikai meluoja ir kaip su tuo kovoti?

vaikas

Ką daryti, jeigu vaikas jus apgaudinėja? Be jokios abejonės, tokie klausimai mums, suaugusiems, labai aktualūs. O juk už vaikiško melo slepiasi daug priežasčių ir jas yra būtina išsiaiškinti. Prisiminkite, sprendžiant problemą, surištą su vaiko auklėjimu, būtina pašalinti ne tik jos pasekmes, bet ir išsiaiškinti, kodėl taip vyksta.

Tai kas gi skatina mūsų vaikus meluoti?

Pirmiausia, vaikas gali meluoti, kad gintis. Čia galima priskirti ir sąmoningą nutylėjimą apie kažkokius įvykius, faktus. Tai vyksta tuomet, kai vaikas bijo būti nubaustas už savo prasižengimus. Su laiku, vaikas mokosi gudrauti, jis mano, kad melas ir apgavystė yra gerai ir, kad tai yra jo išminties ir gudrumo išraiška. Dažniausiai tai pradeda vykti 4-5 metų amžiuje. Tada tėvai ir auklėtojai turi susimąstyti, ar teisingai jie baudžia vaiką ir ar ne per griežtai?

Atminkite, jūsų mažylis visuomet turi suvokti, kodėl jūs jį baudžiate už vieną ar kitą prasižengimą. Todėl, niekada neužmirškite suprantamai paaiškinti, kodėl jūs nusiminęs dėl jo elgesio ir visaip stenkitės jame vystyti teisingumo jausmą.

Dažnai vaikai meluoja arba „truputį prifantazuoja“, kuomet jų fantazija labai laki (turtinga). Šiai kategorijai galima priskirti ir mėgstančius pasigirti. Kaip nebūtų gaila, tačiau toks „melagis – pagyrūnas“ dažnai kenčia dėl nepilnavertiškumo. Tiesiog vaikas bijo „prarasti vertę“ savo artimųjų, draugų ir pažystamų akyse. Kai kurie fantazuotojai mėgsta pagražinti asmeninius privalumus, kad pakiltų aplinkinių akyse arba tiesiog juos pralinksminti. Tokie vaikai visuomet nori būti dėmesio centre. Pasistenkite nukreipti jų kūrybinę energiją teisinga linkme. Pavyzdžiui, pasiūlykite savo nuotykius užrašyti arba piešti komiksus. Bet prie viso šito, niekada nepamirškite pasakyti vaikui, kad jis pats geriausias. Patikėkite, per daug girti vaiką ne taip baisu. Geriau tegul jis jaučiasi per daug protingas ir sėkmingas, nei nemylimas ir atstumtas.

Yra dar viena, melavimo, priežastis ir ji pati sudėtingiausia. Tai – melas-kerštas. Toks vaikas puikiai suvokia, kad melas erzina suaugusiuosius. Ir sakyti netiesą jį skatina ne savęs numenkinimas, fantazija ar baimė būti nubaustam, bet pagieža. Neretai, aplinkinį pasaulį, jis priima kaip jam priešišką. Toks vaikas siekia supykinti suaugusiuosius. Ir jeigu jis pasieks tikslą, tai dar labiau įsitvirtins suvokime, kas melas – tai geriausias būdas nubausti savo skriaudikus. Tokiu atveju, prie jo galima prisibelsti tik nuoširdaus pokalbio dėka, kurį, jokiu būdu, negalima pradėti nuo grasinimų ir kaltinimų. Atminkite, kad prieš tai, kaip imtis auklėjimo, pradžioje reikia susitvarkyti su savo emocijomis, t.y. nurimti.

Tačiau, turėkite omenyje, viskas turi būti saikingai ir mūsų vaikai taip pat gali (turi) turėti savo paslaptis. Ir, be abejo, pats patikimiausias ginklas, kovojant su „mažaisiais melagėliais“ – tai asmeninis pavyzdys. Būkime sąžiningi ir padorūs, ir mūsų vaikai bus tokiais.

(Apsilankyta 88 viso, 1 šiandien)