Kodėl vaikai mėgsta saldumynus?

Visi žino, kad vaikai mėgsta saldumynus. Yra net posakis, kuris panašiai skamba taip: „Tai tas pats, kaip iš vaiko atimti saldainį“. Taigi, kodėl vaikai mėgsta saldumynus? Juk, pavyzdžiui, mėsa, šviežios daržovės, taip pat turi puikų ir malonų skonį. Ir vis tik, pirmoje eilėje, vaikai prašo saldumynų.

Pirmasis atsakymas – todėl, kad mes patys mėgstame saldumynus ir prie jų pripratinome vaikus. Skatiname juos saldainiais, už tai, kad nusiplautų rankas, pavalgytų ar padarytų ką nors kitką. Tačiau patys suprantate, kad tai ne pasiteisinimas. Tereikia vieną kartą vaikui paragauti saldaus ir viskas – jis pradės reikalauti to nuolat.

Yra ir kitas atsakymas. Jis labiau mokslinis ir paremtas bandymais, atliktais su žiurkėmis ir pelėmis. Saldumynai skatina serotonino išsiskyrimą, kuris kartu su endorfinu, yra laimės hormonas. Todėl, jeigu vaikas yra blogos nuotaikos, jaučia psichologinį diskomfortą, jį kažkas slegia, iškyla poreikis saldaus. Tačiau ir tai nesuteikia pilno atsakymo, kodėl taip veržiamasi prie saldumynų, ir, atkreipkite dėmesį, nuolat.

Saldus maisto skonis – tai signalas, kad jis labai kaloringas ir lengvai įsisavinamas. Todėl, natūralus žmogaus organizmo noras, suvartoti tokį, kaloringą, maistą, o vėliau taupiai išnaudoti jo atsargas. Ne veltui, po skanaus maisto, mus apima mieguistumas. Ir kai tik saldumynai tampa žmogui prieinami, nuo jų sunku atsisakyti. Įdomiausia, kad nei medus, nei vaisiai negali visiškai pakeisti cukraus. O čia dar ir medikai, su savo rekomendacijom, kad tik cukrus geriausiai maitina smegenis!? Tačiau, tie patys medikai sako, kad suvartojamo cukraus kiekis per parą, negali viršyti 10%, nuo visų, rekomenduojamų, kalorijų kiekio. O tai tikrai nedaug. Ir vis tik, šį dienos norma, yra vertingas gliukozės bei energijos šaltinis, kuris suteikia organizmui net 400kkal.

Žinoma, galima cukrų išimti iš savo raciono ir, gal būt, jūs net sukūsite. Tačiau, tokiu atveju, smegenų darbo veikla pradeda strigti, pablogėja nuotaika, o tai veikia santykius su aplinkiniais. Todėl geriau cukrų valgyti, bet žinoti saiką.

Suvalgyti saldumyną – tai tas pats, kas sukurti išspręstos problemos iliuziją. Beje, kompleksinės problemos – fizinės ir emocinės. Priežasčių ir paaiškinimų tam daugybė ir visi jie susieti su tuo, ko mums trūksta. Galbūt trūksta kažkokių medžiagų organizmui, o galbūt kokių nors emocinių jausmų, pergyvenimų? Ir vienu, ir kitu atveju reikalinga energija iš angliavandenių, kurią lengviausia gauti iš saldumynų (cukraus). Smegenys – pagrindinis energijos vartotojas, gliukozės pavidale. Jos trūkstant, gaunamas signalas, kad reikalinga nauja porcija, t.y. ką gi čia suvalgius saldaus.

Vaikai, tiesiog užprogramuoti meile saldumynams, kadangi tai patenkina jų biologinius poreikius, surištus su augimu, ir duoda postūmį ieškoti padidintos energijos šaltinių. Todėl apseiti be angliavandenių, ypač be cukraus, vaiko mitybos racione niekaip negalima.

O štai šioje vietoje iškyla normos bei formos klausimai. Na, jeigu su norma daugiau mažiau aišku: piktnaudžiavimas saldumynais gali sutrikdyti organizmo veiklą ir net susirgti diabetu (tuo klausimu, įvairių sričių vaikų specialistai daug diskutuoja). Tai pagal formą, specialistai cukrų skirsto į „išorinį“ – įdedamas į maistą ir „vidinį“ – esantis vaisių, daržovių viduje, meduje ir t.t.. „Vidinis“ cukrus labiau naudingas vaikui nei „išorinis“, kadangi patenka į organizmą mažesnės koncentracijos bei su kitomis naudingomis medžiagomis – vitaminais, mineralais, maistine ląsteliena ir t.t..

Todėl, suaugusieji, neuždrauskite vaikams saldumynų – jie reikalingi augimui, tačiau laikykitės normos ir formos.

(Apsilankyta 185 viso, 1 šiandien)