Kodėl vaikai būna kaprizingi?

Vaiko polinkis rodyti kaprizus surištas su amžiaus ypatumais ir nervine sistema. Ikimokyklinio amžiaus bei pradinių klasių vaikai lengvai susijaudina, yra emocionalūs ir jautrūs. Mažas vaikas gali rodyti kaprizus, neklausyti jokių argumentų ir pamokymų, Ypatingai tada, kai labai įsismagina arba pavargta ir nori miego. Žodžiai „Aš noriu“, „duok“ ir tuo pat metu palaikomi verksmu ar net isterija – vieninteliai jo „argumentai“.

Kartais, kaprizingas elgesys, gali būti iššauktas pervargimu ar ligos. Tokiais atvejais vaikui reikalingas poilsis. Atpalaiduokite jį nuo kai kurių jo atsakomybių, o kartais reikalinga ir gydytojo pagalba.

Tačiau pagrindinė kaprizų priežastis – neteisingas auklėjimas. Tai galima patikrinti paprastu pavyzdžiu. Vaikas ramiai klausia: „Duok man žaislą“ arba „Leisk man eiti pasivaikščioti“. Į šį vaiko prašymą mama, neatsitraukdama nuo darbo, atsako neigiamai. Vaikas vėl prašo – tačiau ir vėl gauna neigiamą atsakymą. Tada jis pradeda verkti, rėkti ir trypti kojomis ir mama nusileidžia. Tuomet vaikas pradeda suprasti, kad ramiu tonu nieko nepasieks. Tikslui pasiekti tereikia parodyti savo kaprizus ir tavo norai bus išpildyti. Pradžioje vaiko kaprizai yra pusiau sąmoningi. Jais siekiama sukelti suaugusiųjų gailestį. Tačiau vėliau toks elgesys tampa įprastu. Riksmu bei ašaromis vaikas atsako į bet kokį bandymą kažko jam neleisti daryti arba kažko neduoti. Palaipsniui kaprizai tampa pastovia elgsenos norma ir sukelia begalę sunkumų.

Patikima priemonė sustabdyti kaprizus – kantrybė ir tvirtumas. Visų geriausia nesudaryti aplinkos, kurioje vaikas gali pradėti rodyti kaprizus. Pagal galimybes ramiai patenkinkite vaiko išsakytus prašymus. Jeigu prašymo įvykdyti negalite, ramiai nurodykite vaikui priežastį.

Išmintingas ir aiškus vaiko gyvenimo organizavimas bei vieningi abiejų tėvų veiksmai, padeda išvengti kaprizų.

(Apsilankyta 656 viso, 1 šiandien)