Keletas patarimų paauglių globėjams
KELIOS TAISYKLĖS, KURIŲ PRAVARTU LAIKYTIS:
• “Nepažeiskime paauglio asmeniškumo. Slaptas laiškų, dienoraščių skaitymas atskleis kai kurias vaiko paslaptis, bet kartu sukels neapykantą, nepasitikėjimą, norą slėptis.
• Venkime pamokslavimo. Frazė “kai aš buvau tavo metų” visus paauglius padaro visiškai kurčius tolesniam tekstui.
• Neklijuokime etikečių. Jei paaugliui nuolat kartosime, koks jis tinginys (bailys, pesimistas, savanaudis), jis tuo tikrai patikės ir elgsis pagal šią nuorodą.
• Neskatinkime priklausomybės. Leiskime būti savarankiškiems ten, kur jie pajėgia – juk nenorime viską už juos spręsti iki pat pensijos?!
• Skirkime pripažinimą nuo pritarimo. Jei paauglys ar paauglė nusidažė plaukus žaliai, mes neturite iš to daryti tragedijos, bet taip pat neturime tam pritarti ar skatinti.
• Savo sprendimus formuluokime aiškiai. Kad būtų išvengta ilgų bergždžių diskusijų ar konfliktų, \mes turime nurodyti tik vieną tiesą: aiškų draudimą, aiškų leidimą arba neabejotiną pasirinkimo laisvę.
KADA JUMS REIKĖTŲ PSICHOLOGO PAGALBOS
Sakoma, kad paauglystė – laikina liga, kuri praeina savaime. Dažniausiai taip ir būna. Tačiau kartais tenka ieškoti specialistų pagalbos. Jeigu paauglys:
• sunkiai susikaupia, neišlaiko dėmesio,
• jeigu tolygiai prastėja jo pažymiai,
• jeigu jį nuolat be aiškios somatinės priežasties vargina skausmai įvairiose kūno vietose,
• jeigu jis tapo užsidaręs, pernelyg svajingas, laiką leidžia, žiūrėdamas į lubas,
• jeigu elgesys tapo pernelyg netinkamas (smurto naudojimas, seksualinis pakrikimas, narkotikų ar alkoholio vartojimas, atviras svarbių taisyklių ar elgesio normų nepaisymas),
• jeigu jums ar draugams nors nežymiai užsiminė apie savižudybę, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą. “ (
)Paauglystę ne vienas išgyvename
„Konsultavimo teorinės prielaidos: paauglystę ne vienas išgyvename sunkiai ir audringai. Galbūt todėl visuomenėje vyrauja gana pagrįsta nuomonė, kad nemažai paauglių susiduria su psichologiniais sunkumais. Taigi suaugusieji turėtų stengtis kuo geriau suprasti paauglius, jų sunkumus ir rūpesčius. Labai svarbu žinoti, ką galima padaryti norint jiems padėti.
Autorė R. Pilkauskaitės straipsnio tema – kai kurių svarbesnių paaugliams būdingų psichologinių ypatumų ir problemų aptarimas bei psichologinio konsultavimo ir psichologinės pagalbos taktika. Ji siekia atskleisti tai, kas būdinga paaugliams, išryškinti, kas juos skiria nuo vaikų ir suaugusiųjų. Reikia iš karto pažymėti, kad kai kurie psichologinės pagalbos būdai, taikomi vaikams ir suaugusiesiems, vienaip ar kitaip tinka ir konsultuojant paauglius. Fiziologiniai paauglio pokyčiai ne visada reiškiasi psichiniais konfliktais, emocine sumaištimi bei nerimu. Vis dėlto Vakarų kultūroje, kuriai galima priskirti ir Lietuvą, asmens raida yra netolydi ir vyksta šuoliškai. Paaugliams nesudaroma galimybių nuosekliai ir pamažu prisiimti būtiniausius suaugusiųjų vaidmenis. Tai reiškia, kad paauglių konfliktiškumas, nerimastingumas bei kitos jų bėdos yra pačių suaugusiųjų visuomenės kaltė. Taigi dauguma paauglių problemų priežasčių slypi visuomenės nuostatose.
Kaip jau minėjome, paauglystėje susiduriama su tokiomis užduotimis:
– Suformuoti naujus ir brandesnius santykius su abiejų lyčių vienmečiais.
– Įsisąmoninti vyrišką ar moterišką socialinį vaidmenį.
– Priimti savo fizinės išvaizdos pokyčius ir išmokti veiksmingai naudotis savo kūnu.
– Tapti emociškai nepriklausomam nuo tėvų ir kitų suaugusiųjų.
– Siekti ekonominės nepriklausomybės pagrindų.
– Pasirinkti profesiją ir jai ruoštis.
– Rengtis santuokai ir šeimyniniam gyvenimui.
– Ugdyti intelektualinius sugebėjimus ir formuoti savybes, būtinas visuomeninei kompetencijai įgyti.
– Išmokti socialiai atsakingai elgtis.
– Suformuoti vertybių ir etinę sistemas, kuriomis būtų vadovau¬jamasi gyvenime.
