Kas per liga yra naujagimių gelta?

ŠVIESOS VAIKAI

Pasirodo, 80–90 proc. naujagimių 3–4 gyvenimo parą pagelsta, o apie 70 proc. mažylių nustatoma vadinamoji naujagimių gelta. Apie šią ne visiems tėveliams žinomą naujagimių būklę pasakoja Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos Neonatologijos centro vedėja dr. Nijolė Drazdienė.

 

Kodėl beveik visi naujagimiai pagelsta?

Kai gimsta, naujagimis pradeda kvėpuoti plaučiais. Nebereikia gausybės eritrocitų, kurie motinos įsčiose aprūpindavo vaikelį deguonimi. Eritrocitai pradeda greitai irti. Viena iš irimo medžiagų yra geltonoji medžiaga bilirubinas, kurią organizmas turi pašalinti. Naujagimių medžiagų apykaita dar labai lėta, nes kepenų fermentai (būtent jie skatina bilirubino apykaitą) nepakankamai brandūs. „Kuo labiau naujagimis yra neišnešiotas, tuo fermentai yra nebrandesni“, – sako gydytoja N. Drazdienė. Todėl 3–4 parą beveik visi naujagimiai pageltonuoja. „Nereikia baimintis, tai dažniausiai nėra liga, o tranzityvioji, kitaip tariant, praeinanti, naujagimių būklė, kurių būna ne viena“, – pasakoja gydytoja. Tad naujagimių hiperbilirubinemija – tai geltonos medžiagos bilirubino kiekio padidėjimas kraujyje. Žiūrėdami į vaiką, plika akimi matome, kad jis pagelto. Tai ir vadiname naujagimių gelta.

 

Priežastys

Naujagimių geltą reikėtų skirstyti į dvi grupes. Pirmuoju atveju tai yra fiziologinė norma arba tranzityvinė naujagimių būklė. Vaikelio organizme esančio bilirubino kiekis neviršija normos, todėl jokio gydymo nereikia. Gydytoja N. Drazdienė įsitikinusi, jog kiek rizikinga išrašyti naujagimius iš ligoninės dviejų parų, kadangi gelta prasideda vėliau, 3–4 dieną. Reikia atidžiai stebėti geltos požymius. Jeigu ji ryški ir užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, būtina atlikti bilirubino kiekio tyrimus.

Kai naujagimis pagelsta pirmąją parą, gelta ryškėja labai greitai, nustatomas labai didelis bilirubino kiekis kraujyje. Šiuo atveju naujagimių geltą būtina gydyti. Priežasčių gali būti daug. Bilirubino kiekis gali padidėti dėl skirtingų mamos ir kūdikio kraujo grupių, taip pat dėl nesutampančio rezus antigeno mamos ir vaiko organizmuose. Priežastis gali būti po gimdymo likusioje didelėje kraujosruvoje yrantis kraujas. „Tokius vaikučius tenka šviesti specialiomis lempomis, – pasakoja gydytoja N. Drazdienė. – Kartais kraujosruvos lieka veidelyje, nes sutrūkinėja smulkios kraujagyslės, tai ypač būdinga tiems vaikučiams, kurie gimsta su stipriai užsiveržusia virkštele.“ Kiekvienas esame pastebėję, jog užsigavus iš pradžių mėlynė būna mėlyna, o vėliau ji pageltonuoja.

 

„Jeigu naujagimis ir po dviejų savaičių tebėra geltonas, reikia ieškoti priežasčių, kodėl gelta užsitęsė“, – sako gydytoja. Kartais tai gali būti ir rimtos ligos, pavyzdžiui, įgimto hepatito, požymis. Jei naujagimiai serga įgimta citomegalija, toksoplazmoze, įgimtu sepsiu, gelta pasireiškia kaip šių ligų simptomas. Gelta gali prasidėti dėl tulžies takų atrezijos, kai nėra tulžies pūslės ar tulžies pūslės latakų. Bilirubino apykaita vyksta, bet tulžis negali ištekėti. Pasitaiko įgimtų fermentų apykaitos sutrikimų, kai kepenyse nėra reikalingų fermentų.

 

Motinos pieno sukelta gelta

„Naujagimių pageltonavimo priežastis gali būti ir vadinamoji motinos pieno gelta, – sako gydytoja N. Drazdienė. – Neretai žindomiems kūdikiams gelta užsitęsia. Atmetus galimas priežastis: nėra kraujosruvų, tulžies atrezijos, jokios ligos, kartais konstatuojama, kad gelta užsitęsė dėl žindymo. Atlikę kraujo tyrimus, pamatytume padidėjusį bilirubino kiekį.“ Gydytoja sako, jog mokslas dar iki galo neištyrė, kodėl taip nutinka, bet yra manoma, kad motinos piene yra medžiagų, kurios „konkuruoja“ su bilirubinu. Gydytojai tik fiksuoja, jog kūdikis yra gelsvas. Kadangi mažylio būklė yra gera, jis valgo, miega, puikiai auga jo svoris, nepadidėjusios kepenys ir blužnis, jis yra žvalus, konstatuojama, jog jis yra sveikas.

Ką tokiu atveju daryti? „Pagal 2005-ųjų paskutiniąsias rekomendacijas nei vaikučiui, nei mamai neskiriamas gydymas, – sako gydytoja N. Drazdienė. – Patariama vaiką toliau žindyti ir stebėti.“ Paprastai, kai būna motinos pieno gelta, bilirubino kiekis kraujyje nepasiekia tų kritinių koncentracijų, kurios vaikui galėtų būti pavojingos.

 

Kodėl pavojingas bilirubinas?

Visus naujagimius, kuriems pasireiškia geltos požymiai, reikia labai atidžiai stebėti. Tėvai turi žinoti, kodėl pernelyg didelė bilirubino koncentracija kraujyje yra pavojinga – bilirubinui pasiekus kritinę koncentraciją, jis gali patekti į smegenis. Tai labai pavojinga, nes gali būti toksiškai paveikiami (apnuodijami) smegenų branduoliai. Atsiranda tipiški smegenų pažeidimo simptomai: vaikelis pasidaro dirglus, gali spiegiančiai rėkti, po to tampa vangus, nebenori žįsti krūties, sumažėja jo raumenų tonusas. Jeigu tokia būklė užsitęsia, raumenų tonusas gali padidėti, įsitempia rankos ir kojos. Vaikutis riečia nugarą, atlošia galvą, gali atsirasti traukulių, sutrikti kvėpavimas. Jeigu tokie priepuoliai kartojasi, jų metu vaikelį gali ištikti cerebrinis paralyžius, jis netgi gali mirti. Būdingi pažeidimai: klausos, dantų emalio raidos, motorinio vystymosi sutrikimai ir kt.

 

Naujagimių stebėjimas ir gydymas

Gydytojai labai atidžiai stebi pageltusius naujagimius: visada atliekami kraujo tyrimai, nustatomas bilirubino kiekis. „Vertinama pagal vaiko amžių valandomis. Yra sudarytos normogramos, pagal kurias galima tiksliai įvertinti, kiek ir kada gali būti bilirubino kraujyje“, – sako gydytoja. Atsižvelgiant į tai, parenkami gydymo metodai. Vienas jų yra fototerapija – gydymas šviesa. Kūdikis yra guldomas po specialia lempa ir guli lyg kokiame soliariume. Yra nustatyta, kad bilirubinas, veikiant tam tikram šviesos bangos ilgiui, netgi ir dienos šviesai, greičiau pasišalina iš organizmo. Mamoms labai svarbu žinoti, kad kūdikiui tai tikrai nekenkia. Rekomenduojama pridengti akytes, kad mažulėlis nejaustų diskomforto.

 

„Švietimo būdų yra įvairių, jei gelta labai ryški, šviečiame ir iš apačios. Sukurti netgi specialūs vadinamieji „mėlynieji“ vystyklai, specialios lovelės, kuriose gulintį kūdikį galima padėti šalia mamos“, – pasakoja gydytoja. Priklausomai nuo bilirubino kiekio, šviečiama ištisai 2–3 dienas, kartais užtenka ir vienos. Tuo metu, kai mažylis yra veikiamas šviesa, mama gali jį žindyti, su juo būti ir t. t.

Pasak gydytojos N. Drazdienės, yra ir kitų gydymo metodų. Kartais – tais atvejais, kai nesutampa mamos ir vaiko kraujo grupė ar rezus, o bilirubino koncentracija kraujyje kaupiasi labai greitai, – tenka daryti pakeičiamąjį kraujo perpylimą. Jeigu priežastis infekcija, tuomet pirmiausia gydoma ji. Jeigu diagnozuojama tulžies takų atrezija, prireikia chirurginės operacijos.

 

Ką tėvai turi žinoti?

Svarbiausias reikalavimas mamai – žindyti kūdikį. Kadangi bilirubinas šalinasi su išmatomis, labai svarbu, kad vaikelis kuo dažniau valgytų ir tuštintųsi. Šeimos gydytojas informuojamas, koks kiekis bilirubino buvo kraujyje išleidžiant naujagimį iš ligoninės. „Tėvai ir kūdikio gydytojas turi stebėti, kaip blėsta geltos požymiai. Ji neturi užsitęsti ilgiau nei dvi savaites“, – sako gydytoja. Nereikia paguldyti vaikelio į tamsiausią kampą ar po baldakimu, dienos metu turi būti pakankamai šviesos. Reikia stebėti, ar naujagimis gerai miega, valgo, ar neverkia be priežasties, ar netrūkčioja, ar po truputį mažėja jo gelsvumas. Svarbu, kaip jis šlapinasi – šlapimas turi būti šviesus, skaidrus. Jeigu jis tamsus, rudas, reikia kreiptis į gydytoją. Svarbu ir išmatos. Naujagimis iš pradžių tuštinasi tamsiai žalios spalvos išmatomis, vėliau jos tampa rusvai žalios, kol pasidaro geltonos spalvos, rūgštaus kvapo. Jeigu yra įtartinų pakitimų, taip pat reikia kreiptis į medikus.

Gydytoja N. Drazdienė teigia: „Nereikia baimintis – dažniausiai naujagimių gelta yra normali fiziologinė būklė, bet mūsų pareiga- laiku pastebėti, kada vaikeliams gresia tikras pavojus, privalome jo išvengti.“

 

Žurnalas „Naujagimis“

(Apsilankyta 219 viso, 1 šiandien)